Vieniems Šveicarijos ežerai – nuostabus peizažas, kitiems – potenciali grėsmė. Mokslininkai išsiaiškino, kad prieš keliolika amžių kalno nuošliauža Ženevos ežere sukėlė milžinišką cunamio bangą.
VI amžiaus kronikose rašoma, jog kelias dienas aplink Ženevos ežerą nuo kalno pusės sklidęs kurtinantis triukšmas.
Staiga kalno šlaitas nuslinko žemyn, palaidodamas visą jo papėdėje esantį miestelį.
Amžininkai rašė, kad iš karto po to ežere kilo milžiniška banga ir viską šlavė savo kelyje: žmones, gyvulius, namus. Šią vandens sieną atlaikė tik kai kurios akmeninės bažnyčios.
Toks katastrofiškas scenarijus gali pasikartoti ir ateityje.
Mokslininkę nustebino radiniai
Metraštininkų liudijimai mokslininkus jau nuo seno masino išsiaiškinti, kas tądien prieš keliolika amžių įvyko viename vaizdingiausių Europos ežerų.
Ieškodama tokios milžiniškos bangos priežasties geologijos doktorantė iš Šveicarijos Katrina Kremer ėmėsi tirti Ženevos ežero dugną.
Radiniai nustebino. Čia aptiktas 10 metrų storio, 15 kilometrų ilgio ir 7 kilometrų pločio tamsaus smėlio sluoksnis. Be to, pavyko nustatyti, kad šios nuosėdos ežero dugną užklojo vienu kartu.
Iš rastų medžių ir lapų dalelių taip pat nustatyta, kad į ežero dugną jos nugrimzdo anksčiau nei VII ir vėliau nei III mūsų eros amžiais.
Tad mokslininkai padarė išvadą, kad lemtingąją kronikose aprašytą 563 metų dieną dalis Gerardsbergeno kalno nuslinko į Ronos deltą.
Griūties esą būta tokios didelės, kad galingas nuosėdų sluoksnis buvo nusviestas į Ženevos ežero vidurį. O smūgis, kuris prilygtų maždaug 100 tūkst. olimpinių baseinų išpylimui vidury ežero, sukėlė cunamio bangą.
Įvykis gali pasikartoti
Kompiuteryje atkurtas įvykio scenarijus leido apskaičiuoti, kad kilusi banga maždaug per 15 minučių pasiekė Lozaną ir ją galėjo užlieti 13 metrų banga.
Visu 73 km ilgio ežeru vandens siena persirito maždaug per valandą ir maždaug po 70 minučių 8 metrų banga priartėjo prie visai kitame ežero krante esančios Ženevos.
„Banga nusiaubė abu Ženevos ežero krantus ir galiausiai smogė Ženevai, sugriaudama čia stovėjusius malūnus ir tiltą per Roną”, – rašoma anų laikų kronikose.
Mokslininkai įsitikinę, kad 563 metais kilusi didžiulė banga nebuvo vienintelė šio ežero istorijoje, mat ir kitose Ženevos ežero vietose aptikta neįprastų nuosėdų.
Bet dar svarbesnis šio tyrimo tikslas – įspėti, kad cunamio tikimybė yra visiškai reali tiek Europoje tyvuliuojančiame Ženevos, tiek kituose dideliuose pasaulio ežeruose.
Mokslininkai sutaria, kad toks įvykis gali bet kada pasikartoti, o jį numatyti be galo sunku.
Briuselio laisvojo universiteto profesorius Alainas Bernard’as teigia, jog nuspėti panašią nelaimę būtų galima tiktai aptikus, kad tam tikra kalno dalis yra nestabili ir gali bet kada nušliuožti žemyn.
„Tuomet galima imtis atsargumo priemonių. Norint išvengti netikėtų scenarijų, reikėtų visame kalne įrengti navigacijos sistemas ir stebėti kalno ar uolos padėties pokyčius.
Tačiau žinant, kad VI amžiuje milžiniška banga 70 kilometrų įveikė per valandą, nesunku suvokti, jog visų žmonių evakavimas taptų beveik neįmanomas”, – aiškino A. Bernard’as.
Dabar Šveicarijos ir Prancūzijos teritorijoje aplink Ženevos ežerą gyvena maždaug milijonas gyventojų.
Pasikartojus cunamio scenarijui, ypatingas pavojus kiltų Ženevai, mat dalis miesto yra ežero lygyje.
Pataria nenuvertinti ežerų
A. Bernard’o teigimu, guostis galima nebent tuo, kad cunamio tikimybė ežeruose nėra labai didelė, tačiau visiškai nuvertinti šių vandens telkinių esą nereikėtų.
„Ežeruose negali susiformuoti tokio dydžio cunamiai, pavyzdžiui, kaip vandenynuose, bet jų pasekmės taip pat gali būti tragiškos.
Tokia nelaimė jau yra įvykusi Tahou ežere JAV. Nioso ežere Kamerūne dalį kraterio uolienos atlaužė anglies dioksido proveržis. Tai sukėlė milžinišką bangą, nusinešusią 1,7 tūkst. žmonių gyvybę”, – priminė vulkanologas.
Beje, dažnai klaidingai įsivaizduojama, kad cunamį sukelia tik žemės drebėjimas ar ugnikalnio išsiveržimas.
Mokslininkų teigimu, užtektų svorio pokyčių, kad koks nors šlaitas ir vėl nuslinktų į vandenį. Be to, riziką didina ir klimato kaita, kai tirpstat ledynams dideli ledo arba uolų gabalai gali žnektelėti į didelius vandens telkinius.
