Anot britų nacionalinio transliuotojo, sostinėje Pchenjane yra tik viena interneto svetainė.
Kiekvieną, gavusį leidimą įsijungti kompiuterį, monitoriuje pasitinka ne „Windows“, o „Raudonoji žvaigždė“ - Šiaurės Korėjos operacinė sistema, kurią, teigiama, nurodė sukurti prieš metus miręs dabartinio šalies lyderio tėvas Kim Jong-unas.
Įsijungus programai, kompiuteris nerodo mums įprastos datos – 2012-ųjų. „Raudonojoje žvaigždėje“ - 101-ieji. Būtent prieš tiek metų gimė Kim Il-sungas – Korėjos demokratinės liaudies respublikos įkūrėjas ir dabartinės politinės sistemos autorius.
Teisę naudotis šiuo tinklu turi tik privilegijuoti šalies asmenys, taip pat kai kurie mokslininkai ir akademikai.
Tačiau ir tai, ką jie randa savo „internete“ labiau primena didelės bendrovės vidinį tinklą, o ne neišsemiamą informacijos šaltinį, kuriuo naudojasi laisvų valstybių piliečiai.
Ši sistema vadinama „Kwangmyong“, o ją administruoja valstybės valdomas interneto paslaugų teikėjas.
„Jų sukurta sistema yra tokia, kurią būtų lengva kontroliuoti ir, esant reikalui, atjungti“, - BBC pasakojo Šiaurės Korėjos ekspertas Scottas Thomas Bruce'as.
Anot S. Th. Bruce'o, daugiausia, ką naudojantis „Kwangmyong“ galima veikti, tai susirašinėti ar skaityti valstybinę žiniasklaidą.
Dėl tokio ypač stipraus informacijos ribojimo Šiaurės Korėjos interneto filtras dar yra vadinamas „moskitų tinklu“, pro kurį neprasprūsta beveik jokios žinios iš išorinio pasaulio.
Beje, tie, kurie kuria per „Kwangmyong“ matomų svetainių turinį, privalo būti ypač atsargūs.
Spaudos laisvę stebinčią ir vertinančią tarptautinę organizaciją „Reporteriai be sienų“ pasiekė žinios, kad kai kurie žurnalistai yra gavę kalėjimo dėl elementarių korektūros klaidų.
Tiesa, šioje šalyje yra saujelė žmonių, kuriems prieinamas tikrasis internetas be jokių apribojimų. Tai – keletas dešimčių šeimų, tiesiogiai susijusių su dabartiniu Šiaurės Korėjos vadovu Kim Jong-unu.
Situacija keičiasi?
Vis dėlto teigiama, kad situacija pamažu keičiasi.
„Vyriausybė daugiau nepajėgia kontroliuoti visų komunikacijos priemonių, kaip būdavo anksčiau. Tai – labai svarbūs pokyčiai“, - teigia S. Th. Bruce'as.
Anot šios uždaros šalies eksperto, minėtą „moskitų tinklą“ labiausiai plėšo iš Kinijos kontradanda atgabenami mobilieji telefonai.
Jie veikia iki maždaug 10 km nuo Kinijos ir Šiaurės Korėjos sienos. O naudotis mobiliaisiais telefonais – ypač pavojinga.
„Nelegalaus mobiliojo telefono turėjimas yra labai rimtas nusikaltimas. Vyriausybė yra įsigijusi įrangos, kuria galėtų susekti jais besinaudojančius žmones. Tad jeigu naudojiesi mobiliuoju telefonu, tai verčiau tą daryk tankiai apgyvendintoje vietovėje ir kalbėk labai trumpai“, - įsitikinęs S. Th. Bruce'as.
Į šį reiškinį iš arčiau pažvelgė ir studijos „Tylus atsivėrimas“ autorius Natas Kretchunas, kuris savo darbe nagrinėjo žiniasklaidos padėtį Šiaurės Korėjoje.
„Žmonės dabar linkę taip rizikuoti, apie ką prieš 20 metų nebūtų drįsę net pagalvoti“, - sako N. Kretchunas, kuris, rengdamas savo studiją, rėmėsi 420 suaugusių žmonių, pabėgusių iš Šiaurės Korėjos, pasakojimais.
Pabėgėliai jam taip pat atskleidė, kokių triukų griebdavosi, kad tik galėtų paskambinti.
„Kad manęs nesusektų, skambindamas aš prisipildavau vonią vandens ir užsivoždavau ant galvos dangtį nuo ryžių puodo, - negirdėtą priemonę įvardijo 28 metų vyras, iš Šiaurės Korėjos pabėgęs 2010-aisiais. - Nežinau, ar tai veikdavo, bet manęs nepagavo.“
Daugelis apžvalgininkų linkę manyti, kad prieš metus po tėvo mirties Šiaurės Korėjos lyderio postą paveldėjęs Kim Jong-unas norės save parodyti kaip naujovišką, nuo technologijų amžiaus neatsiliekantį vadovą.
Tačiau kiekvienas jo žingsnis modernizuojant visuomenę leis pastarajai gauti daugiau objektyvios informacijos.
„Nemanau, kad artimiausiu metu čia galėtų įvykti kažkas panašaus į Arabų pavasarį. Tačiau galvoju, kad žmonės tikisi galimybės naudotis naujosiomis technologijomis. O lūkesčiai nėra toks dalykas, kurį galima lengvai užgniaužti“, - ateities pasikeitimus prognozuoja S. Th. Bruce'as.
Parengė Eglė Buitkienė
