Mat pastaruoju metu jam rūpesčių kelia ne tik susipriešinę šalies regionai – Flandrija bei Valonija, bet ir šeimos nariai.
2012 metų pabaiga karaliui buvo nerami. Vienoje belgų žurnalisto išleistoje knygoje tvirtinama, kad Belgijos sosto paveldėtojas, vyriausias Alberto II sūnus Philippe’as yra visiškai nepasirengęs perimti karūnos.
Be to, knygoje teigiama, kad princas yra homoseksualus ir palaiko artimus ryšius su garsiu Belgijos psichoterapeutu.
Esą vyras susituokė ir vaikų susilaukė tik spaudžiamas tėvo.
Vos nurimus šiam skandalui į kitą nemalonią istoriją įsivėlė 85-ojo gimtadienio laukianti Alberto II velionio brolio žmona karalienė Fabiola.
Po eurą iš kiekvieno belgo
Ši kilmingos Ispanijos šeimos duktė 1960 metais ištekėjo už Belgijos karaliaus Bodueno ir tapo penktąja šalies karaliene.
Tačiau per 33 bendro gyvenimo metus karališkoji Belgijos pora vaikų nesusilaukė.
Pagimdžiusi negyvą kūdikį Fabiola vėliau patyrė dar tris persileidimus, tad ilgainiui buvo palaidotos visos viltys Belgijai padovanoti sosto paveldėtoją.
Todėl 1993 metais mirus Boduenui monarchu buvo įšventintas jo jaunesnis brolis – dabartinis šalies karalius Albertas II.
Nepaisant to, karalienė Fabiola nepaliko Belgijos – ji toliau dalyvavo karališkosios šeimos gyvenime.
Ir, kaip priklauso pagal šalies įstatymus, kasmet iš Belgijos mokesčių mokėtojų gaudavo nemažą sumą pragyvenimui – apie 1,5 mln. eurų per metus.
Tiesa, tai jau krizės apkarpyta suma. Iki tol visos Belgijos karališkosios šeimos dotacijos buvo gerokai didesnės.
Tačiau Europą sukrėtus finansų krizei 2010 metais pirmą kartą Belgijos istorijoje išmokos monarcho artimiesiems buvo sumažintos apie 10 proc.
Nepaliesti tik karaliaus pinigai, nes jam skiriama suma apskaičiuojama pagal suvereno valdymo trukmę, tad Albertas II per metus gauna beveik 2 milijonus eurų.
Be to, kasmet vidutiniškai po eurą iš kiekvieno belgo piniginės – kiek daugiau nei 10 mln. eurų – skiriama karališkosioms pareigoms atlikti ir personalo, rezidencijos išlaikymo, oficialių vizitų, automobilių parko išlaidoms padengti.
Fondas giminaičiams remti
Iš viso karališkajai šeimai belgai kiekvienais metais sumoka 14,5 mln. eurų.
Be karaliaus ir jo brolio našlės, valstybinius pinigus dar gauna visi trys Alberto II vaikai.
Sosto paveldėtojui princui Philippe’ui vyriausybė kasmet skiria milijoną, o jo broliui Laurent’ui ir seseriai Astrid dar po 300 tūkst. eurų.
Tačiau – svarbiausia – vos pinigams įkritus į kiekvieno jų sąskaitas niekas neturi teisės prižiūrėti, kaip šie pinigai leidžiami.
Tad pasinaudojusi šia situacija, o gal skatinama nežinojimo, devintąją dešimtį įpusėjusi karalienė Fabiola nutarė įkurti asmeninį fondą „Fons Pereos”.
Karalienės tikslas – kad po jos mirties visi sukaupti pinigai atitektų jos biologiniams giminaičiams, t.y. Ispanijoje gyvenantiems sūnėnams ir dukterėčioms.
Manoma, kad į „Fons Pereos” fondą, kurio tikslas – padėti tiesioginiams giminaičiams ir saugoti Belgijos karaliaus Bodueno ir karalienės Fabiolos atminimą, keliavo ne tik dotacijos, bet ir pinigai už parduotą turtą ar meno vertybes.
Tad paviešinus šią informaciją Belgijoje kaipmat kilo didelis triukšmas.
Esą iš šalies mokesčių mokėtojų susikrauti turtai ne sugrįš į biudžetą, o nukeliaus privatiems asmenims Ispanijoje.
Be to, Belgijos įstatymai numato, kad jei turtas atitenka ne vaikams, o kitiems asmenims, paveldėtojai į biudžetą turi sumokėti apie 70 proc. mokesčių nuo paveldėtos sumos.
Tačiau atrodo, kad karalienės Fabiolos aplinka viską apgalvojo, nes paveldėjus ne šiaip turtą, o fondą milžiniškų mokesčių pavyktų išvengti.
Piktinosi neetišku elgesiu
Laukti ilgai nereikėjo – ši žinia iškart tapo svarbiausia Belgijos žiniasklaidos naujiena.
Sumanymu, kaip didelių turtų valdymą perleisti Ispanijoje gyvenantiems giminaičiams, piktinosi ir paprasti belgai, ir šalies politikai.
„Esu rojalistas, tačiau manau, kad karalienė Fabiola pasielgė mažų mažiausiai neetiškai”, – kalbėjo vienas pagyvenęs vyras.
Diskusijos netilo ir per parlamento posėdžius. Nepritarimą tokiam karaliaus našlės elgesiui išreiškė visos Belgijos partijos, išskyrus krikščionis demokratus.
Kai kurie parlamento nariai piktinosi, kad skriaudžiami paprasti mokesčių mokėtojai.
Esą paprasti žmonės keliasi anksti ryte, visą dieną dirba, iš atlyginimo sumoka 50 proc. mokesčių ir dar turi susimokėti už gautą paveldėjimą. Tad kodėl visa tai negalioja karališkosios šeimos nariams?
Nuošalyje neliko ir premjeras Elio Di Rupo.
„Būtų neetiška, kad dotacijos, skirtos padėti atlikti tam tikrą visuomeninį vaidmenį, būtų panaudotos asmeniniais, o ne valstybiniais tikslais. Mūsų šalies politikai ir karališkoji šeima visuomenei turi rodyti pavyzdį”, – kalbėjo premjeras.
Ir nors karalienės Fabiolos advokatas visuomenę mėgino įtikinti, kad fondas nėra finansuojamas dotacijų pinigais, niekas tuo nepatikėjo.
Suirzusią visuomenę kiek nuramino tik karalienės Fabiolos sprendimas panaikinti fondą.
Biografijoje – skandalai
Tačiau atrodo, kad belgų sukurta dosni sistema atsisuko prieš juos pačius – dar niekada per visą karalystės istoriją karališkosios šeimos nariai negaudavo tokių milžiniškų sumų.
Dar svarbiau yra tai, kad už pinigų panaudojimą jie niekam neturi atsiskaityti.
Tad pastaruoju metu karališkųjų dotacijų klausimas Belgijoje imtas kelti itin dažnai. O vienam šios šeimos narių – jauniausiam karaliaus sūnui princui Laurent’ui – ne kartą buvo iškilusi grėsmė prarasti išmokas.
Penkiasdešimties sulaukęs princas, ko gero, nusileistų Jungtinės Karalystės princui Harry varžybose dėl svajonių jaunikio titulo, bet galėtų rimtai pakovoti sukeltų skandalų srityje.
Be to, britai princui Harry nuotykius atleidžia, o Laurent’as jau senokai užsitraukė belgų rūstybę. Princas, net nemėginantis slėpti aistros sportiniams automobiliams, ne kartą buvo sustabdytas už greičio viršijimą.
Galiausiai jis neteko vairuotojo pažymėjimo, kai vienoje Briuselio gatvėje, kur greitis ribojamas iki 50 km per valandą, lėkė 82 km per val. greičiu.
Be to, prieš kelis dešimtmečius kilo finansinis skandalas dėl princo namų ir nuosavos veterinarijos klinikos renovacijos.
Paaiškėjo, kad Laurent’as už remonto darbus sumokėjo Belgijos laivyno pinigais.
Tačiau net ir po tyrimo liko neaišku, ar princas žinojo, kieno pinigus leidžia.
Pasipriešino vyriausybė
Jauniausias karaliaus sūnus ne kartą įsivėlė ir į tarptautinius skandalus. 2004 metais savo pirmagimei dukrai krikštatėviu jis išrinko nuversto Irano šacho sūnų princą Rezą Pahlavi.
Nuomonę Laurent’as pakeitė tik tada, kai tokiam sprendimui pasipriešino diplomatinio konflikto su Iranu išsigandusi Belgijos vyriausybė.
Nepatenkinta buvo ir šalies Katalikų bažnyčia – esą krikštatėviu negali būti nekrikštytas ar kito tikėjimo žmogus.
Be to, visi Belgijos karališkosios šeimos nariai prieš vizitą į užsienį turi gauti vyriausybės pritarimą.
Vis dėlto Laurent’as, nepaisydamas ne tik ministrų, bet ir karaliaus prieštaravimų, prieš dvejus metus išvyko į Kongą, kur susitiko su vienu ministru ir šalies prezidentu.
Susitikimai su kitų šalių politikais be vyriausybės palaiminimo griežtai draudžiami. Kaip viena bausmių už šios sąlygos nesilaikymą numatomas valstybinių dotacijų panaikinimas.
Tą kartą princas atsipirko tik pažadu be ministrų leidimo daugiau taip nesielgti. Tačiau iš mokesčių mokėtojų pinigų gyvenantis princas naują skandalą spėjo sukelti jau šiemet.
Pasigirdo įtarimų, kad princas Laurent’as, neatsiklausęs vyriausybės leidimo, turėjo verslo reikalų su Angolos diplomatais.
Bet ir šįkart princui pavyko išsisukti – esą paaiškėjo, kad jis buvo neteisingai apkaltintas.
Matydamas augančią visuomenės įtampą ir pasinaudojęs karalienės Fabiolos klaida šalies premjeras E.Di Rupo paragino pagreitinti karališkųjų dotacijų reformą.
Pagal ją visiems karaliaus vaikams ir karaliaus našlei skiriamus pinigus prižiūrėtų Audito rūmai, o svarbiausios išlaidų eilutės būtų viešinamos. Tiesa, niekas neturėtų teisės prižiūrėti bent jau karaliaus išlaidų.
Be to, svarstoma, kad ateityje valstybės pinigus gautų ne visi šeimos nariai, o tik karalius, sosto paveldėtojas ir našliu likęs mirusio karaliaus ar karalienės sutuoktinis.
Bet tokia reforma įsigaliotų tik pasikeitus Belgijos monarchui.
Amerikietiškos algos negana
Į pranešimus, kad ateityje 300 tūkst. eurų per metus siekiančios išmokos jiems gali sumažėti arba būti visai panaikintos, du karaliaus vaikai reagavo visiškai skirtingai.
Princesė Astrid pareiškė suprantanti visuomenės reikalavimą užtikrinti kuo skaidresnį šių pinigų skyrimą ir kontrolę.
Be to, ji patikino sutiksianti su bet kokiu parlamento ir vyriausybės sprendimu – net jei bus nuspręsta jai nieko nebemokėti.
Tačiau toks sesers pareiškimas supykdė skandalingąjį princą Laurent’ą. Jis pareiškė: „Jei mano sesuo gali sau tai leisti, džiaugiuosi už ją.”
Bet čia pat pabrėžė, kad be valstybės dotacijų jis negalėtų pragyventi.
Tai pareiškė žmogus, kurio pajamos – maždaug 25 tūkst. eurų per mėnesį – beveik prilygsta JAV prezidento atlyginimui. Tad atrodo, kad Belgijos artimiausiu metu laukia dar vienas skandalas.
