Bjork Eidsdottir net neįsivaizdavo, kad 1998-aisiais gimusią dukterį pavadindama Blaer pažeis įstatymus. Pareigūnai moteriai pareiškė, kad Islandijoje gyvena tik Blaerai, islandų kalba – „švelnūs vėjeliai“. Tai reiškė, kad visą savo vaikystę Blaer oficialiuose dokumentuose buvo vadinama tiesiog „mergaite“.
Tačiau Reikjaviko apskrities teismas ketvirtadienį paskelbė, kad Blaer gali būti ir moteriškas vardas. Paauglė, žinoma, apsidžiaugė: „Pagaliau savo pase būsiu Blaer.“ Bet tokių šalių kaip Islandija yra ir daugiau – Vokietijoje, Švedijoje, Kinijoje, Japonijoje bet kaip savo vaikų nepavadinsi. Kodėl?
Bent jau Islandijoje kalta sudėtinga kalba. Kaip ir lietuvių, taip ir islandų kalboje egzistuoja painios gramatinės taisyklės – vyriškoji ir moteriškoji giminės, daugybė skirtingų galūnių ir priesagų.
Šalyje egzistuoja 1853 moteriški vardai ir 1712 vyriškų. Tėvai privalo parinkti naujagimiui vardą iš šių specialių sąrašų, o jei turi kitokių idėjų, keliauja prašyti leidimo.
Panašios problemos – ir Vokietijoje. Šioje šalyje gyvenanti viena turkų pora negalėjo pavadinti savo vaiko Osama bin Ladenu.
Kita pora naujagimį pavadino Berlinu – miesto, kuriame susipažino, garbei. Pareigūnai iš pradžių prieštaravo, tačiau netrukus nusileido, kai tėvų pasamdytas advokatas nurodė, kad šalyje jau gyvena Londonas.
Vokietijoje taip buvo kilęs nedidelis sujudimas dėl draudimo pavadinti berniuką Matti – esą iš vardo neaiški vaiko lytis. Be to, šalyje negyvena Merkeliai, Schroederiai ar Kohliai – pavadinti naujagimius pavarde draudžiama.
Tuo tarpu Naujojoje Zelandijoje pareigūnams neįtiko vardas 4Real – vardai negali prasidėti skaičiumi. Be to, šioje šalyje vieni tėvai neteko teisės auginti dukterį, kuri nekentė oficialaus savo vardo – Talula Šoka Hulą Iš Havajų.
Japonijoje vietos pareigūnai apskritai turi lemiamą žodį duodant vaikams vardus. Jie gali prieštarauti, jei mano, kad pasirinktas vardas yra netinkamas. Pavyzdžiui, 1993 metais neleista pavadinti mergaitės Akuma, nes šis žodis reiškia „velnią“.
Tiesa, Jungtinėje Karalystėje ir JAV įstatymai kur kas liberalesni. Anot knygos „Blogi naujagimių vardai“ („Bad Baby Names“) autoriaus Michaelo Sherrodo, amerikiečiai savo vaikus gali pavadinti kaip tik nori.
„Be to, JAV piliečiai tokią teisę vadina svarbiu saviraiškos laisvės, įrėžtos į Konstituciją, pavyzdžiu. Kai išsiaiškinau, kokie suvaržymai galioja kitose šalyse, netekau žado“, – kalbėjo M. Sherrodas.
Keisti vardai JAV ar Jungtinėje Karalystėje – nieko nauja. Gyventojų surašymų XVIII ir XIX amžiuje duomenys rodo, kad anuomet gyveno Karalius Nuosprendis (King’s Judgement), Kilnus Nuopuolis (Noble Fall) ir Choleros Maras (Cholera Plague).
„Amerikoje yra gyvenę 20 Daiktavardžių, 458 Kableliai, 18 Taškų, bet tik vienas Kabliataškis“, - vardijo M. Sherrodas.
Kodėl tėvai taip elgiasi su savo vaikais? „Bent jau Amerikoje siekiama išskirtinumo. Tėvai mano, kad originalus vardas išskiria jų vaiką iš kitų. Be to, amerikiečiai vaikus laiko nuosavybe ir mano, kad su jais gali daryti, ką nori. Esą vaikas paaugęs vardą galės pasikeisti“, - teigia M. Sherrodas.
