Kapinės, į kurias prieš 15 metų atsikraustė tuomet 28 metų serbas, yra tokios senos, kad ant kai kurių antkapių jau neįmanoma įskaityti ten palaidotų žmonių pavardžių.
„Atsiprašau, čia tikra netvarka. Neturėjau laiko susitvarkyti“, - rodydamas savo būstą „Reuters“ žurnalistui atsiprašinėjo vyras.
Betoninis kapas, kuriame jis gyvena, yra mažiau nei dviejų kvadratinių metrų ploto ir metro aukščio. Čia suvilktos krūvos skudurų ir kitokių šiukšlių. Benamio lova – seni čiužiniai.
Prieš dvidešimt metų kilęs gaisras pasiglemžė B. Stojanovičiaus namus. Kadaise jis dirbo statybose, bet, byrant komunistinei santvarkai, liko bedarbis. Nusigręžė ir dauguma draugų.
Savo motiną B. Stojanovičius paskutinį kartą matė prieš šešerius metus. Ji sūnų paliko, kai jis buvo dar vaikas ir sukūrė kitą šeimą.
Serbo tėvas mirė prieš ketverius metus. Benamis prisiminė praleidęs progą paskutinį kartą pamatyti savo tėvą gyvą. Vyras planavo jį aplankyti, bet tą dieną ėmė lyti, todėl jis nusprendė niekur neiti.
Praradęs namus B. Stojanovičius kurį laiką gyveno apleistuose namuose, bet galiausiai nutarė kraustytis į kapines.
„Kiti benamiai mane keletą kartų apiplėšė. Todėl nusprendžiau rasti tokią vietą, kur niekas manęs netrukdytų. Net policija“, - savo sprendimą aiškino keturiasdešimtmetis.
Mintis kraustytis būtent į kapines vyrui šovė atsitiktinai. Jis dažnai kapinėse ieškodavo žvakių, kad galėtų pasišviesti savo landynėse. O kartą užklydo čia – į nekropolį, kur paskutinis karstas buvo užkastas prieš 30 metų.
„Iš pradžių miegojau po atviru dangumi. Bet buvo šalta. Todėl nusprendžiau įlįsti į atvirą kapą. Jo betoninis viršus buvo atitrauktas, todėl įsitaisiau ten“, - pasakoja kapinių gyventojas.
B. Stojanovičius sako, kad čia gyventi jam ramu. Tiesa, yra ir trūkumas. Kadangi kapinės senos, čia ateina mažai žmonių, todėl nuolat trūksta žvakių.
„Čia yra dar viena moteris, irgi benamė. Kai manęs nėra, ji vagia žvakes“, - skundėsi B. Stojanovičius.
Kartais žmonės jam atneša valgyti, paaukoja daiktų. Visą savo laiką vyras leidžia kapstydamasis šiukšlių konteineriuose. Čia jis ieško ne tik maisto, bet ir kitų naudoti tinkamų daiktų. Viskas, ką jis turi, į kapus atkeliavo iš Nišo gatvių ir šiukšliadėžių. B. Stojanovičius savo menką turtą labai brangina. Rūkalai, be kurių šis serbas negali gyventi, jam nieko nekainuoja. Jis prisirankioja nuorūkų ir traukia vieną po kitos.
„Didelių sveikatos problemų neturiu. Tik kartais skauda dantis. Kai pradeda skaudėti, nuryju vaistų nuo skausmo (prieš kurį laiką jų išsimaldavau) ir laukiu, kol dantis iškris“, - savo gydymosi principus nurodė vyras.
Vis dėlto išmaldos B. Stojanovičius beveik niekada neprašo. Ir tuo didžiuojasi. Viską, ko reikia, jis randa gatvėse. Kada serbas paskutinį kartą maudėsi? Praėjusią vasarą, tvenkinyje netoli Nišo, nurodė pašnekovas. „Jaučiuosi švarus, kai persirengiu rastais naujais drabužiais“, - pridūrė jis.
Viena mėgstamiausių B. Stojanovičiaus „laisvalaikio“ leidimo vietų – prie pagrindinės miesto bažnyčios. Pats jis niekada į ją neįžengė, bet mėgsta žiūrėti į žmones, kurie ten eina.
„Kai man patinkantis žmogus įeina į bažnyčią, skaičiuoju, kiek laiko jis ten praleidžia. Niekas neužsibūna ilgiau kaip pusvalandį. Dažniausiai – tik keletą minučių“, - savo pastebėjimais pasidalijo serbas.
B. Stojanovičiui taip pat patinka žiūrėti į parduotuvių virtinas. Stabtelėjęs prie moteriškų drabužių parduotuvės jis nusišypsojo.
„Turėjau merginą, irgi benamę. Bet jos nebėra“, - į prisiminimus pasinėrė vyras.
Ką reiškia - „nebėra“?
„Ji mirė. Bet man gražiau skamba, kai sakau, kad jos nebėra“, - patikslino benamis.
B. Stojanovičius nežino pavardžių tų žmonių, kurie kadaise buvo palaidoti kape, kur dabar gyvena jis pats. Antkapyje įmontuotos trijų asmenų nuotraukos leidžia jam tik įsivaizduoti, kokie tai buvo žmonės.
Kažkada jis turėjo bičiulį, irgi gyvenusį tose pačiose kapinėse. Bet jis išsikraustė, nes kapas, kuriame gyveno, nuolat drėko. Nors B. Stojanovičius teigia esąs vienišius, jis nėra abejingas žmonėms.
„Kiekvieną kartą prieš išlįsdamas iš kapo apsidairau, ar nieko aplinkui nėra. Kitu atveju galiu žmogų mirtinai išgąsdinti“, - sakė jis.
