Štai Markas Hobartas yra tipiškas, į ketvirtąją dešimtį įkopęs australas, gyvenantis mieste. Jis ir jo žmona sunkiai dirba biuruose, tad norėdami atsipalaiduoti jie dažnai vakarais išgerdavo po kelias pintas alaus ar butelį vyno. Savaitgaliais – paprastai daugiau.
Hobartas nėra alkoholikas, bet nuo to laiko, kai jis, būdamas 13-os, slapčia su draugais išsliūkindavo paragauti alaus, alkoholis tapo kone jo kasdienio gyvenimo dalimi.
Tačiau daugelį vakarų pastarąjį mėnesį Hobartas neišgėrė nė lašo. Jis nemetė gerti, tačiau, kaip teigia pats australas, jis „bando pakeisti santykį su alkoholiu dažnai jo tiesiog vengdamas“.
„Jaučiausi tarsi nuolat gerčiau, o tai šiame gyvenimo etape, ko gero, ne į naudą mano sveikatai. Tad pamaniau, kad kurį laiką pagyvensiu be to ir pažiūrėsiu, kaip seksis“, - sakė australas.
Hobartas, kaip ir vis daugiau australų, nepritaria požiūriui, kad vengimas išgerti yra asmeninis trūkumas. Neseniai atliktas tyrimas parodė, kad vienas iš aštuonių suaugusių australų niekada nėra vartojęs alkoholinių gėrimų. Panašūs rezultatai gauti apklausus ir paauglius. 1999-aisiais pusė 16-17 metų amžiaus moksleivių prisipažino per pastarąsias 7 dienas gėrę. 2011-aisiais tokių buvo jau tik trečdalis.
„Australijoje alkoholio vartojimas – vis dar didelė problema, - pripažįsta Australijos vaistų fondo politikos skyriaus vadovas Geoffas Munro. - Iki šiol daug žmonių mano, kad nusigėrimas - tai pramoga, tačiau vis daugiau sako „gana“.“
Vienas abstinencijos judėjimo lyderių – 26 metų Chrisas Raine'as. Būdamas moksleivis jis mokykloje pardavinėdavo alkoholinius gėrimus, kol galiausiai suprato, kad pats įniko į svaigalus. Suvokimas jį paskatino įkurto tinklaraštį ir labdaringą judėjimą „Sveikas sekmadienio ryte“ (HSM), kuris ragina žmones skelbti nuo 3 iki 12 mėnesių pertrauką atsisakant svaigalų.
„Greičiausiai manote, kad jei atėjus į barą ir žmonėms pasakius, kad jūsų darbas - aiškinti jiems, kaip verta mesti gerti bent tris mėnesius, visi išsilakstytų. Bet taip nėra – žmonės išties būna susidomėję“, - aiškina jaunuolis, sriūbčiojantis šokoladinį pieno kokteilį Melburno kavinėje.
Mat HSM tikslas - ne skatinti žmones iš viso mesti gerti, o tik pasitikrinti jų santykį su alkoholiu, pasižiūrėti, kaip jie elgiasi būdami blaivūs situacijose, kai paprastai būna kauštelėję. Ir panašu, kad tai veikia.
Po to, kai prieš 4 metus Ch. Raine'as įkūrė HSM, prieš šio judėjimo prisijungė 8,5 tūkst. žmonių. Apklausus juos pastebėta, kad po vienerių blaivių metų alkoholio suvartojimas smuko 70 procentų.
Anot Ch. Raine'o, nors jo judėjimas ir nedidelis, jis rodo besikeičiančias nuotaikas visoje Australijoje.
Mat jei kam 3 mėnesiai be pintos alaus atrodo neįsivaizduojama kančia, Australijoje netrūksta panašių iniciatyvų, tokių kaip FebFast (vasario pasninkas), DryJuly (sausoji liepa) arba OcSober (blaivasis spalis), leidžiančių australų kepenims bei piniginėms pailsėti.
Ir tokie blaivybės mėnesiai jau tapo mada. Užuot šokinėję su parašiutais ar bėgę maratoną siekdami surinkti pinigų labdarai, australai pinigus, kuriuos galėtų išleisti svaigalams, atiduoda HSM ir panašiems judėjimams. Šie pinigus skiria jaunuoliams arba šeimoms, turintiems rimtų problemų su alkoholiu. Taip surenkami tūkstančiai dolerių.
Anot FebFast organizatorių, per šešerius metus jie užregistravo per 700 tūkst. dalyvių, kurie pasiryžo 28 dienų maratonui be lašo alkoholio. Tiesa, šis skaičius esą gali būti ir dar didesnis, mat mėnesinei abstinencijai dalis australų ryžtasi ir be jokių registracijų.
Tačiau G. Munro perspėja, kad, nepaisant populiarėjančios trumpalaikio metimo gerti mados, tai nereiškia, kad australų požiūris į alkoholį visiškai pasikeitė. Mat nors ir mažiau žmonių vartoja alkoholį, tie, kurie svaiginasi, išgeria vis daugiau.
2009 metais Viktorijos valstijoje apklausus 5 tūkst. jaunų australų paaiškėjo, kad 42 proc. jų per pastaruosius 12 mėnesių kasdien suvartodavo 20 įvairių alkoholinių gėrimų, daugiausia alaus. 2002-aisiais šis skaičius buvo beveik perpus mažesnis.
Be to, auga ir su alkoholiu siejamų nusikaltimų skaičius – per metus įvykdoma per 70 tūkst. tokių nusikaltimų. Tačiau kol nesaikingas alkoholio vartojimas Australijoje lieka didele problema, 21 metų studentė Shanna Zemek įsitikinusi, kad bent vieno žmogaus, pakeitusio santykį su alkoholiu, pavyzdys gali būti užkrečiamas. Ji pati 2011-aisiais pirmąsyk pabandė negerti 3 mėnesius.
„Požiūrio į nesaikingą alkoholio vartojimą per artimiausią dešimtmetį nepakeisime, bet jei vis daugiau jaunų žmonių kaip aš kalbėsime, pokyčių neišvengiamai sulauksime, - įsitikinusi mergina. - Net jei iš pradžių kai kurie mano draugai manė, kad trumpam laikui pasirinkusi blaivybę aš tapau nevykėle, toks požiūris staiga pasikeitė, kai jie suprato, jog naktimis galima šokti, susitikinėti su žmonėmis ir kitaip linksmintis be svaigalų. Pabandę jie patys suprato, kad tai nėra taip jau sunku.“
