Funikulierius buvo sukonstruotas 1954 m. Sovietų valdžia norėjo padidinti išgaunamo mangano kiekius - didžiuliai mangano klodai Gruzijos kalnų rajone buvo atrasti XX a. pradžioje. 1905 m. buvo įkurtas darbininkų miestelis, tačiau nebuvo tinkamos transporto sistemos.
Net 50 metų sovietų planuotojai nesugebėjo rasti būdo, kaip nugabenti kalnakasius iš miestelio į jų darbo vietą, tačiau galiausiai buvo nuspręsta gabenti juos oru.
Dėl ypatingos miestelio geografinės padėties buvo sukurtas pakabinamų lynų tinklas, kuriuo tapo pasiekiamas bemaž kiekvienas kalnakasių miestelio užkampis.
Šia transporto sistema darbininkai buvo vežami iš namų slėnyje į šachtas, išsimėčiusias kalnuose. Taip pat ji buvo naudojama gabenti manganui į įvairius regiono fabrikus.
Ir iki šiol ji tebeveikia visu pajėgumu, aptarnaudama mangano gamyklą, dirbančią 24 valandas per parą.
Klestėjimo laikais Čiaturoje buvo išgaunama 60 proc. viso pasaulio mangano.
Šis cheminis elementas, kurio regione gausu, buvo naudojamas apsaugoti plienui nuo rūdžių ir korozijos – tai buvo labai svarbu gaminant ginklus ir tankus.
Miestas įsikūręs kalnų slėnyje prie Kvirilos upės. Nuo 1897 m. jis yra svarbus mangano gavybos centras Kaukaze.
Per 1905 m. Rusijos revoliuciją, Gruzijoje dominuojant menševikams, Čiatura buvo vienintelė bolševikų tvirtovė šalyje.
Beveik 4 tūkst. kalnakasių čia darbuodavosi po 18 valandų per parą. Kai kurie net ir miegodavo ten, kur dirbdavo.
J.Stalinas pats įtikino darbininkus palaikyti bolševikų judėjimą per debatus su menševikais.
Dalis Stalino laikus menančių kabinų jau surūdijusios. Veikiančių iš viso 17 – tarp jų ir pirmasis Sovietų Sąjungos keleivinis tramvajus.
Dauguma Čiaturos tramvajų kabinų prie to paties lyno prijungtos po dvi.
Elektrinis variklis vieną iš kabinų stumia žemyn, ir jos svoris kitą kabiną padeda kelti aukštyn.
Parengė Jurgita Noreikienė
