1. Laiptai
Florence Irene Ford mirė 1871 m., būdama vos 10 metų. Jos motina taip liūdėjo, kad dukters kapą ir karstą įrengė taip, jog ties mergaitės galva būtų įstiklintas langas. Šalia kapavietės buvo pastatyti cementiniai laiptai, kurie vedė prie lango, uždengto metalinių durų. Šitaip motina galėjo aplankyti savo dukterį, kada tik norėdavo. Pasakojama, kad ji eidavo ten per kiekvieną audrą, nes duktė bijojo perkūnijos. 1950 m. langas buvo užbetonuotas, saugant kapą nuo vandalizmo.
2. Mersedesas
Vaikinuko, vardu Ray, svajonė buvo turėti mersedesą. Tačiau jis numirė 1981 m., sulaukęs 15 metų. Turtingas vyresnysis brolis po mirties išpildė jo svajonę, kaip antkapį pastatydamas 26 tonas sveriančią granitinę natūralaus dydžio 1982 m. „Mercedes-Benz“ 240 Diesel Limousine skulptūrą. Ją galima pamatyti Lindene, JAV Naujojo Džersio valstijoje.
3. Automobilių stovėjimo aikštelė Mary Ellis gimė 1750 m. Naujajame Bransvike, JAV Naujojo Džersio valstijoje. Ji mirė vieniša 1828 m. ir buvo palaidota miške, o dabar ten yra automobilių stovėjimo aikštelė. Legenda pasakoja, kad ją suviliojo tolimojo plaukiojimo kapitonas, žadėjo vieną dieną sugrįžti ir ją vesti. M.Ellis buvo palaidota toje vietoje, kur dažnai stovėdavo laukdama jo sugrįžtančio Raritano upe. Ten ji ir pasiliko amžiams. Vėliau toje vietoje buvo pastatyta automobilių stovėjimo aikštelė, tačiau kapas liko jos viduryje.
4. Palaidotas sėdintis
Ruphusas E.Case'as norėjo būti palaidotas savo supamajame krėsle ir žvelgiantis į savo gimtąją Luizianos valstiją. Jo kapas yra trijų aukštų, kadangi vienas iš jo vaikų mirė anksčiau už jį. Kai mirė ir jis, buvo palaidotas sėdintis šalia savo vaiko karsto savo supamajame krėsle ir žvelgiantis į namų pusę.
5. Kūdikių medžiai
Indonezijoje Tana Toradžos žemėje mirusius kūdikius vietos bendruomenė deda į specialius laidojimo medžius. Tokie „kūdikių medžiai“ yra paskutinė jų poilsio vieta. Jeigu vaikas miršta dar neišdygus dantims, motina suvynioja jį į audeklą ir medyje padaro drevę. Į ją įdėjus vaiką, drevė užsandarinama. Tikima, kad medis absorbuoja kūdikius.
6. Deiviso memorialas
Šį monumentą Sarah Milburn 1930 m. pastatė sielvarto apimtas našlys Johnas Milburnas. Kai ji mirė, jis išleido viską iki paskutinio skatiko, kad pastatytų jai memorialą su žmogaus dydžio skulptūromis, akmeninėmis kėdėmis, padarytomis iš marmuro, atskraidinto iš Italijos. Didžiosios depresijos laikais miestelėnai ypač kreivai žiūrėjo į tokį ekstravagantišką išlaidavimą. Sklandė gandai, kad J.Milburnas išleido visus pinigus ne iš sielvarto, o nenorėdamas, kad žmonos giminaičiai paveldėtų jų turtą.
7. Namas kapinėse
Jonathanas Reedas 1893 m. mirus žmonai pastatė Bruklino kapinėse namą ir pats persikėlė ten gyventi. Kartu su papūga jis ten gyveno daugiau kaip 10 metų. Kape buvo ir baldai, ir viryklė, ir paveikslai ant sienų, o taip pat – tuščias karstas, skirtas J.Reedui. Pasižiūrėti namo kapinėse plūdo smalsuoliai. Dažnai jie matydavo jį besikalbantį su Mary.
8. Nepažįstama moteris
Šį kapą gaubia keista istorija. 1816 m. JAV Virdžinijos valstijoje, Aleksandrijoje į „Gadsby's“ taverną atvyko jauna pora. Moteris sirgo, ir miestelėnai įtarė, kad jai vidurių šiltinė. Kai moters sveikata pablogėjo, jos vyras paprašė miestelio gydytojo ir tavernos personalo būti diskretiškiems. Vyras atskleidė tikrąsias jų tapatybes, ir tada visi turėjo prisiekti, kad niekada neatskleis, kas buvo jis ir jo žmona. Moteris mirė, ir miestelėnai tesėdami žodį jos paslaptį nusinešė į savo kapus. Ant jos kapo stovi brangus stalo formos antkapis, kuriame ji vadinama tiesiog Nepažįstama moterimi.
9. Žvėries 666 auka
Mįslingas užrašas ant Lily Edith Gray kapo Kanadoje, Ontarijuje, intriguoja daugybę žmonių. Daug kam smalsu, kas nutiko tai vargšei moteriai, mirusiai 1958 m., ir kas iš tiesų buvo tas „žvėris“. Vienas įtikinamiausių paaiškinimų – kad antkapį užsakiusiam jos vyrui Elmerui Lewisui Gray kartais būdavo „ne visi namie“. Priešingu atveju reikėtų manyti, kad šiai moteriai visi esame skolingi už savo gyvybes, kadangi ji sustabdė apokalipsę.
10. Už rankų – per tvorą
Keistai atrodo Nyderlanduose, Rurmonde, esantis šeimos kapas. Kariškis J.W.C van Gorcumas buvo protestantas, o jo žmona J.C.P.H van Aefferden – katalikė. Jie susituokė 1842 m. Po 38 bendro gyvenimo metų kariškis mirė ir buvo palaidotas protestantiškoje kapinių dalyje palei sieną. Jo žmona mirė po 8 metų. Buvo nuspręsta ją laidoti ne jos šeimos kape, o taip pat palei sieną, kad ji būtų kuo arčiau savo vyro. Nuo abiejų antkapių virš sienos susikimba jų rankos.
Parengė Jurgita Noreikienė
