Gedėtojai, lankantys vienas kapines Bergeno mieste, nustėro išvydę ant kai kurių antkapių užmaukšlintus plastikinius maišus. Į tokius paprastai grūdamos šiukšlės arba lavonai, rašo „Lietuvos rytas", remdamasis „The Daily Mail”.
Bet šį kartą antkapius maišais apkarstė ne kokie nors vandalai ar nevykę pokštininkai, o patys kapinių prižiūrėtojai.
Apie tai liudija prie maišų prisegti įspėjamieji rašteliai. Juose perspėjama, kad antkapiai greitai bus nugriauti, jei po šiais antkapiais palaidotų žmonių artimieji nesusimokės mokesčių už kapų priežiūrą.
Tokią tvarką sumaniusi kapines prižiūrinti bendrovė „Akasia” sulaukė visuomenės pasipiktinimo. Bergeno universiteto profesorius Thoras Oivindas Jensenas nuotrauką su, jo manymu, išniekintais kapais išplatino savo „Facebook” paskyroje.
„Tai ne tiktai neskoninga, bet ir nedovanotina kapinėse.
Antkapiai aptraukti plastikiniais maišais, o prie jų prisegti skolų išieškotojų lapelius primenantys perspėjimai, lyg čia ilsėtųsi ne mirusieji, o būtų automobilių stovėjimo aikštelė su nelegaliai pastatytais automobiliais”, – piktinosi Th.O.Jensenas.
Iš viso kapinėse yra per 15 tūkst. antkapių, o plastikiniais maišais jau aptraukta 670. Formaliai kapines prižiūrinti bendrovė niekuo dėta.
Mat kai žmogus čia palaidojamas, savivaldybė padengia priežiūros išlaidas pirmuosius 25 metus. Urnai taikomas trumpesnis – 20 metų laikotarpis.
Praėjus šiam laikui mirusiojo artimieji turi mokėti už kapinių priežiūrą – po 518 kronų (217 litų) už karstą ir 363 kronas (152 litus) už urną kasmet.
Nesumokėjus šių mokesčių bendrovė įpareigota antkapį nukelti ir sunaikinti. Ir nors neaišku, kas atsitinka su mirusiųjų palaikais, anot bendrovės atstovų, vietos naujiems kapams visada atsiranda.
„Iš pradžių prisegame tik raštelį. Ant antkapio jis kabo šešis mėnesius ir tik tada, jeigu niekas nesureaguoja, siunčiame paskutinį perspėjimą.
Manome, kad toks būdas tinkamas, nes su dalimi mirusiųjų artimųjų susisiekti nepavyksta”, – teisinosi „Akasia” atstovas Ove Christianas Fredriksenas.
