Amerikietis Angelis Ayala naujienų agentūrai AP teigė muziejais niekada pernelyg nesižavėjęs – dauguma jų skirti matantiems žmonėms. A.Ayala – aklas nuo gimimo.
Bet Filadelfijos mieste įsikūręs Pensilvanijos universiteto Archeologijos ir antropologijos muziejus jaunuoliui – išimtis. Per čia rengiamas specialias ekskursijas aklieji ir silpnaregiai gali savo rankomis ištyrinėti senovinius artefaktus.
Rankos turi būti švarios
„Kai liečiu daiktus, rankos atstoja man akis. Jos man pasako daug daugiau, nei galėtų apibūdinti bet koks gidas“, – džiaugėsi moksleivis.
Į muziejų su keliolika bendramokslių atvykusiam 16-mečiam A.Ayalai teko liesti senovės Egipto kalkakmenio sarkofagą, ant faraono statulos išraižytus hieroglifus, bazaltinę deivės Sechmetos statulą, akmeninius karstus.
Nors eksponatų amžius – tūkstančiai metų, muziejaus darbuotojai įsitikinę: švelnūs nuplautų ir dezinfekuotų rankų prisilietimai jų nesugadins.
Kad neregiai galėtų suvokti didelių daiktų, pavyzdžiui, statulų, formą, jiems siūloma ištyrinėti mažesnes jų reprodukcijas.
Nori ilgesnių ekskursijų
Kita nemokamos ekskursijos dalis – pamoka apie mumifikavimą. Dalyviai liečia smegenų formos želatiną, kurią reikia išimti iš kaukolės.
Vaikai apčiupinėja senovinį audinį, į kurį vyniodavo velionius, taip pat mumijos reprodukciją, karstuose rastus daiktus, uosto eterinius aliejus.
„Jei žmogus blogai mato arba visai nemato, tai nereiškia, kad jis nesidomi kultūra ar senovės istorija“, – pažymėjo prieš metus pradėtos muziejaus programos silpnaregiams koordinatorė Trich Mauder.
Panaši praktika taikoma vis daugiau JAV muziejų.
Kai kur liesti eksponatus leidžiama ne tiktai regėjimo negalią turintiems žmonėms, bet ir raidos sutrikimų turintiems vaikams. Vienintelis neįgaliųjų nusiskundimas – kad tokios ekskursijos trunka per trumpai.
Lietuva aplenkė kaimynes
Lietuvoje pirmąją nuolatinę ekspoziciją regėjimo negalią turintiems žmonėms Kaune, Nacionaliniam M.K.Čiurlionio dailės muziejui priklausančioje M.Žilinsko dailės galerijoje, 2006 metais įrengė menotyrininkė Violeta Jasevičiūtė.
Čia eksponuojamos ne reprodukcijos, o tikri meno kūriniai: skulptūros, tapybos ir tekstilės darbai, instaliacijos. Viską galima liesti.
„Kiek žinau, „Muziejus neregiui“ buvo pirmoji tokia paroda Lietuvoje ir Baltijos šalyse. O keliaujantys neregiai tvirtino, kad ji buvo vienintelė visoje Europoje“, – „Lietuvos rytui“ sakė V.Jasevičiūtė.
Mintis įrengti tokią ekspoziciją menotyrininkei kilo bandant įsivaizduoti, kaip ji gyventų apakusi. Galbūt tokios pat mintys į „Muziejų neregiui“ atvilioja matančius žmones.
„Vaikai užsirišę akis stengiasi įsijausti į neregio pasaulį. Tai svarbu, nes akliems žmonėms trūksta integracijos ir dėmesio“, – pažymėjo V.Jasevičiūtė.
Parodos neregiams veikia Šiaulių „Aušros“ muziejuje, Rumšiškių liaudies buities muziejuje, parodas akliesiems yra rengę ir kiti šalies muziejai.
