Vėlų vakarą važiuodami automobiliu, vaikinai vidury kelio pastebėjo skunką, kurio galva buvo įstrigusi kažkokiame inde. Gyvūnas iš paskutiniųjų stengėsi išsivaduoti, visai nesuvokdamas, kad yra pačiame kelio važiuojamosios dalies viduryje. Bet kurią akimirką jis galėjo žūti po pravažiuojančio automobilio ratais.
Kurį laiką vaikinai stebėjo skunką ir buvo beveik nusprendę važiuoti toliau, kaip ir visi kiti, tačiau pamatė, kaip eilinis žioplys pralėkė pro pat gyvūno galvą ir tik per stebuklą jo nepervažiavo. Draugai nusprendė, kad reikia padėti skunkui, nors ir suvokė, kad su šios rūšies atstovais geriau neprasidėti, nes bet kada gali gauti dvokiančio skysčio srovę.
Kad apsisaugotų nuo skunko „atakos“, J.Lorenti iš automobilio pasiėmė antklodę ir neryžtingai priėjo prie įstrigusio gyvūno. Kaip tik tuo metu pro šalį važiavo policininkai. Vaikinas kreipėsi į juos pagalbos, prašydamas pakviesti gyvūnų globos tarnybą, tačiau šie pareiškė, kad jau per vėlu. Tad J.Lorenti gelbėjimo operaciją pradėjo pats.
Jis vaikščiojo aplink, taikydamasis ant skunko užmesti antklodę, tačiau gyvūnas visą laiką sukosi ir nesustojo nė akimirkos. Bet galiausiai gelbėtojui pavyko antklodę užmesti ir per ją iš viršaus sugriebti indą, į kurį buvo įstrigusi skunko galva. Tada staigiu judesiu jis nuotraukė indą ir atšoko atgal. Filmuojantis draugas pradėjo šaukti: „Tu tai padarei! Tu išgelbėjai skunką!“
Vėliau J.Lorenti parašė, kad grįždami iš parduotuvės per stovėjimo aikštelę jie vėl sutiko skunką, galbūt ir tą patį, ir vos jo nepartrenkė. „Laimei, aš dėmesingesnis vairuotojas, nei tas erelis iš įrašo“, - komentuodamas rašė jis.
Parengė Jurgita Noreikienė
