Žvėreliai atkasė daugiau kaip 20 strėlių antgalių, kailių gremžtukų ir įvairių kitų įrankių iš akmens. Radinį tiriančių archeologų komandai vadovaujantis Deanas Patonas sužavėtas sakė, kad šansų rasti šį lobį buvo vienas iš milijono.
Triušių šeimyna iškapstė neolito laikų vertybes kartu su žemės grumstais. „Triušių šeimyna perrašė istorijos vadovėlius“, - įvertino archeologas. Kol kas sunku vertinti, kokio dydžio priešistoriniai „lobynai“ slypi po žeme, bet archeologai jau dabar trina rankas būdami įsitikinę, jog ten yra jų „aukso gysla“.
Toje vietoje, kur triušiai rausė urvus, matyt, būta bronzos amžiaus piliakalnių ir geležies amžiaus forto. Į kasinėjimus kibę archeologai triušių neiškraustė – pasak jų, gyvūnai smalsiai stebi, ką daro žmonės.
Parengė Jurgita Noreikienė
