49 metų vyro projektas „Mission“ viena para pagerino 30 parų gyvenimo po vandeniu rekordą, rašo Lietuvos rytas, remdamasis AFP, AP, BNS informacija.
Aplenkęs savo senelį J.Cousteau Fabienas kartu su kitais ekspedicijos dalyviais grįžo į Islamorados gyvenvietę.
F.Cousteau komandos draugai džiaugsmingai jį pasveikino ir glėbesčiavo pajūryje esančiame komplekse, priklausančiame Floridos tarptautiniam universitetui, kuris taip pat turi unikalią autobuso dydžio povandeninę laboratoriją „Aquarius Reef Base“, įrengtą 20 metrų gylyje.
„Tai buvo didžiulė sėkmė daugeliu lygių“, – F.Cousteau sakė per spaudos konferenciją.
Jis prisipažino esąs pakylėtas dėl atlikto darbo kokybės, tačiau išsekęs dėl mėnesį trukusio gyvenimo po vandeniu, kur jo komanda atliko įvairius bandymus. Dalis jų buvo tiesiogiai transliuojami internetu.
„Pasiekėme daugiau negu įsivaizdavome, kad įmanoma, – kalbėjo F.Cousteau. – Svarbiausias dalykas buvo 31 dieną sutalpinti maksimalų žmonių skaičių daugelyje platformų.“
Birželio 1-ąją pradėtos misijos tikslas buvo stebėti jūrų gyvūniją, taršos poveikį koralams ir ilgalaikio buvimo po vandeniu poveikį žmonėms.
Mokslininkai kasdien nardydavo už laboratorijos ribų vykdydami eksperimentus, kurie buvo sutelkti ir į klimato kaitos, vandenynų rūgštėjimo tyrimus.
F.Cousteau sudarė sąlygas vandenynų tyrinėjimo entuziastams tiesiogiai stebėti jo misiją per interneto transliacijas tinklalapyje www.mission-31.com.
Iš laboratorijos jis surengė kelis šviečiamuosius seminarus mokykloms, muziejams ir akvariumams.
F.Cousteau, prieš pradėdamas misiją, teigė, kad nori pagerbti savo senelį, 30 dienų gyvenusį po vandeniu Raudonojoje jūroje 7-ojo dešimtmečio pradžioje.
Ta misija buvo tik viena iš daugybės garsiojo okeanografo jūrinių ekspedicijų.
J.Cousteau, naudodamasis per tą savo misiją nufilmuota medžiaga, sukūrė „Oskarą“ laimėjusį dokumentinį filmą „Pasaulis be saulės“ („Le Monde sans soleil“) – vieną iš daugelio savo juostų. Jis mirė 1997 metais.
„Manau, jam būtų patikusi galimybė kalbėtis su tiek daug žmonių“, – sakė F.Cousteau.
Pasak jo, ši misija žymėjo „pirmą kartą, kai Cousteau ekspedicija galėjo dalytis tyrėjų kasdieniu gyvenimu“. F.Cousteau tokia patirtis atrodė „keistoka, tačiau labai smagi“.
Prancūzas tikina, kad komandos nariai ankštose patalpose gyveno be incidentų, nors jie visi pasiilgo savo šeimų ir draugų.
F.Cousteau ir jo komanda turėjo atlikti 16 valandų trukusią dekompresiją, kad galėtų saugiai grįžti į paviršių. To ilgo proceso metu jie žiūrėjo „Pasaulį be saulės“.
„Tai buvo malonus ir liūdnas momentas“, – F.Cousteau sakė sugrįžęs į įprasta gyvenimą. Tačiau jis pripažįsta, kad malonu kvėpuoti šviežiu oru ir jausti tvirtą žemę po kojomis.
„Palikti tokią ypatingą vietą buvo sunkoka“, – pridūrė vyras.
Po vandeniu buvo ne tik dirbama, bet ir prasimanoma pramogų. Brazilijoje prasidėjus pasaulio futbolo čempionatui vienu metu, nors ir nesėkmingai, F.Cousteau mėgino žaisti futbolą.
Tyrėjo teigimu, jo komanda dabar peržiūrės visus nufilmuotus vaizdus – jie bus panaudoti dokumentiniam filmui, apsvarstyti įvairių bandymų rezultatus.
Mokslininkas neatmetė, kad bus surengta kita, jau 32 parų, misija. Tačiau F.Cousteau pripažino, jog jam būtų sunku vadovauti projektui, nes jam reikėtų skirti itin daug laiko.
Okeanografui, kuris daug laiko praleisdavo su savo seneliu keliaudamas laivu „Calypso“, 31 dienų misija po vandeniu virto išsipildžiusia svajone.
„Tai buvo absoliučiai nuostabi patirtis daugybe atžvilgių“, – šypsodamasis savo misiją apibendrino F.Cousteau. (AFP, AP, BNS, LR)
Legendinio prancūzų okeanografo Jacques’o Cousteau anūkas Fabienas Cousteau pagaliau išnėrė iš povandeninės laboratorijos prie Floridos salų, kurioje praleido net 31 dieną.
49 metų vyro projektas „Mission“ viena para pagerino 30 parų gyvenimo po vandeniu rekordą.
Aplenkęs savo senelį J.Cousteau Fabienas kartu su kitais ekspedicijos dalyviais grįžo į Islamorados gyvenvietę.
F.Cousteau komandos draugai džiaugsmingai jį pasveikino ir glėbesčiavo pajūryje esančiame komplekse, priklausančiame Floridos tarptautiniam universitetui, kuris taip pat turi unikalią autobuso dydžio povandeninę laboratoriją „Aquarius Reef Base“, įrengtą 20 metrų gylyje.
„Tai buvo didžiulė sėkmė daugeliu lygių“, – sakė F.Cousteau.
Jis prisipažino esąs pakylėtas dėl atlikto darbo kokybės, tačiau išsekęs dėl mėnesį trukusio gyvenimo po vandeniu, kur jo komanda atliko įvairius bandymus. Dalis jų buvo tiesiogiai transliuojami internetu.
„Pasiekėme daugiau negu įsivaizdavome, kad įmanoma, – kalbėjo F.Cousteau. – Svarbiausias dalykas buvo 31 dieną sutalpinti maksimalų žmonių skaičių daugelyje platformų.“
Birželio 1-ąją pradėtos misijos tikslas buvo stebėti jūrų gyvūniją, taršos poveikį koralams ir ilgalaikio buvimo po vandeniu poveikį žmonėms.
Mokslininkai kasdien nardydavo už laboratorijos ribų vykdydami eksperimentus, kurie buvo sutelkti ir į klimato kaitos, vandenynų rūgštėjimo tyrimus.
F.Cousteau sudarė sąlygas vandenynų tyrinėjimo entuziastams tiesiogiai stebėti jo misiją per interneto transliacijas tinklalapyje www.mission-31.com.
Iš laboratorijos jis surengė kelis šviečiamuosius seminarus mokykloms, muziejams ir akvariumams.
F.Cousteau, prieš pradėdamas misiją, teigė, kad nori pagerbti savo senelį, 30 dienų gyvenusį po vandeniu Raudonojoje jūroje 7-ojo dešimtmečio pradžioje.
Ta misija buvo tik viena iš daugybės garsiojo okeanografo jūrinių ekspedicijų.
J.Cousteau, naudodamasis per tą savo misiją nufilmuota medžiaga, sukūrė „Oskarą“ laimėjusį dokumentinį filmą „Pasaulis be saulės“ („Le Monde sans soleil“) – vieną iš daugelio savo juostų. Jis mirė 1997 metais.
„Manau, jam būtų patikusi galimybė kalbėtis su tiek daug žmonių“, – sakė F.Cousteau.
Pasak jo, ši misija žymėjo „pirmą kartą, kai Cousteau ekspedicija galėjo dalytis tyrėjų kasdieniu gyvenimu“. F.Cousteau tokia patirtis atrodė „keistoka, tačiau labai smagi“.
Prancūzas tikina, kad komandos nariai ankštose patalpose gyveno be incidentų, nors jie visi pasiilgo savo šeimų ir draugų.
F.Cousteau ir jo komanda turėjo atlikti 16 val. trukusią dekompresiją, kad galėtų saugiai grįžti į paviršių.
To ilgo proceso metu jie žiūrėjo „Pasaulį be saulės“.
„Tai buvo malonus ir liūdnas momentas“, – F.Cousteau sakė sugrįžęs į įprasta gyvenimą. Tačiau jis pripažįsta, kad malonu kvėpuoti šviežiu oru ir jausti tvirtą žemę po kojomis.
„Palikti tokią ypatingą vietą buvo sunkoka“, – pridūrė vyras.
Po vandeniu buvo ne tik dirbama, bet ir prasimanoma pramogų. Brazilijoje prasidėjus pasaulio futbolo čempionatui vienu metu, nors ir nesėkmingai, F.Cousteau mėgino žaisti futbolą.
Tyrėjo teigimu, komanda dabar peržiūrės visus nufilmuotus vaizdus – jie bus panaudoti dokumentiniam filmui, apsvarstyti įvairių bandymų rezultatus.
Mokslininkas neatmetė, kad bus surengta kita, jau 32 parų, misija. Tačiau F.Cousteau pripažino, jog jam būtų sunku vadovauti projektui, nes jam reikėtų skirti itin daug laiko.
Okeanografui, kuris daug laiko praleisdavo su savo seneliu keliaudamas laivu „Calypso“, 31 dienos misija po vandeniu virto išsipildžiusia svajone.
„Tai buvo nuostabi patirtis daugybe atžvilgių“, – šypsodamasis savo misiją apibendrino F.Cousteau.
