„Pokalbis su nepažįstamuoju – socialinis tabu, – teigia vienas projekto koordinatorių Davidas Blackwellas. – Mes to neproporcingai bijome. Įsivaizduokite, kaip pasikeistų miestas, jei galėtume pradėti kalbėtis su kitais žmonėmis be jokios priežasties.“
D.Blackwellas ir kiti savanoriai dalija ženkliukus su užrašu „Kalbėk su manimi, aš kalbėsiu su tavimi“.
Tai kvietimas užmegzti pokalbį su žmogumi, kuris įsisegęs tokį ženkliuką, bet kur, nebūtinai metro ar kitur viešajame transporte. Pavyzdžiui, eilėje laukiant kavos.
Projektą taip pat finansuoja savanoriai, o jį įkvėpė nauja Šefildo universiteto studija, kurioje nustatyta, kad 30 proc. žmonių Londone jaučiasi vieniši ir atkirsti nuo bendruomeninės veiklos. Tai savo ruožtu daro įtaką jų emocinei ir fizinei gerovei.
Be abejo, pati projekto koncepcija leidžia rinktis. Anot D.Blackwello, jei nori būti tik su savimi, puiku: tiesiog neimk siūlomo ženkliuko ir jo neįsisek.
Iniciatyva turi kritikų. Esą ženkliukas gali pritraukti nereikalingą dėmesį ar net patyčias gatvėje.
„Iš tiesų idėja man patinka, – teigė londonietė Susie Feltz. – Bet tikrai nesijausčiau rami, jei mano 20 metų dukra vaikščiotų su tokiu ženkliuku ir suteiktų progą keistuoliams ją užkalbinti. Jaunos moterys ir taip gauna per daug neprašyto dėmesio.“
„Talk to me“ įkūrėja Polly Akhurst tikina, kad ženkliukai dalijami su patarimu nutraukti pokalbį, kuris ima kelti nepatogumų. O atsiliepimai esą beveik vien teigiami.
Projekto iniciatoriai skelbia išdaliję 3,5 tūkst. ženkliukų. Tiesa, Londonui, kuriame susigrūdę gyvena 8 mln. žmonių, toks skaičius kol kas tikrai kuklus. Bet idėja jau susidomėjo žmonės Paryžiuje, Berlyne, Seule ir kai kuriuose JAV miestuose.
„Vienintelė problema, su kuria kol kas susidūrėme, kad žmonės, pradėję kalbėtis, sunkiai sustoja“, – atskleidė P.Akhurst.
Parengė Gintaras Radauskas
