Tiranos gatvėse, kuriose išsirikiavę sovietmečiu statyti daugiabučiai, nauji barai dygsta beveik kasdien. Savaitgaliais šio rajono gatvės tiesiog pulsuoja – linksmybių čia ieško ir vietiniai, ir turistai. Toks rajono, tiraniečių vadinamo tiesiog Kvartalu, atgimimas – išskirtinis.
Praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje Albanija, prispausta po Envero Hoxhos režimo padu, buvo viena labiausių izoliuotų valstybių pasaulyje. Išvykti iš šalies negalėjo niekas, tūkstančiai žmonių buvo laikomi slaptose darbo stovyklose.
Daugiabučių namų rajonas tuo metu buvo E.Hoxhos prieglobstis. Ginkluoti apsauginiai stovėjo ant kiekvieno gatvės kampo, o eiliniai piliečiai į rajoną būdavo neįleidžiami. Žemėlapiuose ši vieta nebuvo pažymėta.
„Albanija buvo tokia, kokia dabar yra Šiaurės Korėja“, – šiandien sako Enno Bozdo, Tiranos mero pavaduotojas.
Pavyzdį ima iš Vakarų
Palmių sodų ir fontanų apsupta E.Hoxhos persikų spalvos vila tais laikais stovėjo pačiame rajono viduryje. Visas daugiabučių kvartalas buvo pilka, niūri Albanijos elito tvirtovė.
Bet kai 1992 metais komunistinis režimas žlugo, tuometis Tiranos meras visus paskatino griebti dažus ir miesto sienas užlieti spalvomis.
Dabar Kvartalas švyti ryškiomis spalvomis, taip simbolizuodamas albanišką revoliuciją.
Beveik neatpažįstamai pasikeitė ir pačios gatvės: atidaryta dešimtys barų, restoranų, vieta tapo naktinio gyvenimo centru.
Visur matoma Vakarų, o ypač JAV, įtaka. Mėgdžiodami šias šalis albanai dabar mėgina kurti naują įvaizdį.
Pavyzdžiui, viena užkandinė, įkvėpta animacinio personažo Houmerio Simpsono mėgstamo alaus, buvo pavadinta „Duff“. Čia ant sienų kabo sporto komandų kepurėlės ir vėliavėlės, o jauni tiraniečiai renkasi pažaisti stalo futbolo.
Užkandinės savininkas Ledionas Ilo JAV praleido trejus metus, o kai grįžo į Tiraną, norėjo čia įrengti kai ką visiškai nauja. Kvartalas jam atrodė pati tinkamiausia vieta.
„Duff“ kaimynystėje veikia keli klubai, kuriuose gryname ore po žvaigždėtu dangumi žmonės šoka iki paryčių. Čia netrūksta ir kavinių, kuriose dirba dėl kavos pupelių galvą pametę baristai.
Ėmė traukti turistus
Nors tai erzina kai kuriuos albanus, beveik visi šių vietų pavadinimai yra angliški.
„Anglų kalba yra būdas būti madingam, – pasakoja žurnalistė Rudina Hoxha. – Jaunimas vartoja įvairias anglų kalbos frazes. Tai kiek kvaila. Kartais atrodo, kad mes labiau vertiname Vakarų pasaulį nei savo šalį.“
Kiti vietos žmonės niurzga, kad daugiabučių rajonas staiga iš vargšų buveinės virto vidurinės klasės pamėgta vieta, kurioje būsto kainos daugumai Tiranos gyventojų tapo neįkandamos.
Kai kitur mieste nuomos kaina yra maždaug 650 litų, toks pat būstas naujajame rajone kainuoja dvigubai daugiau.
Vis dėlto naujakurių čia netrūksta – daugiausia Kvartale apsigyvena komunizmo laikais tėvynę palikę emigrantai.
Albanijoje vis daugiau ir turistų: 2007 m. jų suskaičiuota tik vos daugiau nei milijonas, o 2011 m. šalis jau sulaukė 2,7 mln. svečių. Dėl įspūdingų kalnuotų kraštovaizdžių ir švarių paplūdimių pajamos iš turizmo dabar sudaro 11 proc. Albanijos bendrojo vidaus produkto.
Šalis taip pat yra viena saulėčiausių Europoje. „Mes norėjome pamatyti Albaniją, nes nedaug žmonių mūsų šalyje ką nors apie ją žino, – pasakoja prancūzas Alexei, leidęsis į kelionę per Balkanų šalis į Stambulą. – Čia mes galime atrasti kai ką nauja.“
Kita atgimimo pusė
Tiesa, buvusios komunistų landynės atgimimą ne visi Tiranos gyventojai vertina teigiamai. Netrukus buvusi lyderio E.Hoxhos vila atvers duris lankytojams – kaip muziejus.
Tačiau kadangi pastaraisiais metais apie diktatorių kuriami vis nauji mitai, ne visi albanai į šį naują projektą žiūri palankiai.
„Būtų neblogai, jeigu viloje žmonės sužinotų tai, kas vyko iki 1992 metų. Atverdami jos duris rizikuojame visa tai paversti kultu ir atgaivinti senus mitus“, – sako Tiranos vicemeras E.Bozdo.
Kad ir kaip bus su diktatoriaus vila, sunku paneigti, kad komunistinis Kvartalas atgimė.
Dabar jo gatvės albanams – tarsi geresnio gyvenimo pažadas. (CNN, LR)
