„Nelogiška mokėti už vandenį, kuris patiems restoranams nieko nekainuoja“, – dienraščiui „Tribune de Geneve“ teigė Ženevos kantono parlamentaras Romainas de Sainte Marie.
Šiuo metu jokio vandens apmokestinimą reglamentuojančio įstatymo nėra – visos maitinimo įstaigos gali elgtis kaip nori.
„Bet vien faktas, kad vanduo kainuoja, klientus verčia pagalvoti ir už kiek daugiau pinigų nusipirkti limonado ar alkoholio. O vanduo – sveikiau“, – kalbėjo socalistų politikas.
Ženevos kantono parlamentas įstatymo projektą dar tik svarstys. Bet miesto Kavinių ir restoranų savininkų asociacija priešinasi – esą verslininkai privalo turėti teisę patys apsispręsti, ar imti pinigus už vandenį.
„Šis projektas yra absurdiškas, – pareiškė asociacijos prezidentas Laurent'as Terlinchamp'as. – Politikai su mumis net nesikonsultavo. Aišku, liūdna, kad kai kurie restoranai turi apmokestinti vandenį, bet kitaip jie neišsilaikytų“.
Vienos Ženevos picerijos vadovas neslepia, kad jo įstaiga bankrutuotų, jei klientams nereikėtų mokėti už vandenį. Už ąsotį vandens iš čiaupo čia prašoma 2,5 Šveicarijos franko (7,15 lito), tiesa, daroma išimtis moksleiviams ir studentams.
„Be abejo, gerbsime įstatymą, jei jis įsigalios, bet mes tik pralošime“, – sakė picerijos savininkas.
Į Ženevos maitinimo įstaigas atėję klientai paprastai turi iš anksto nurodyti, kad nori vandens iš čiaupo. Priešingu atveju jiems pateikiamas mineralinis vanduo buteliuke.
Ironiška, bet tyrimai rodo, jog paprastas vanduo iš čiaupo mieste yra net geresnės kokybės nei supakuotasis. („The Local“, LR)
