Mažas miestelis įsikūręs prie Gobio dykumos pakraščio, 320 km nuo Kinijos sostinės ir beveik 7250 km nuo Italijios sostinės Romos. Giminystės ryšius prieš daugiau nei penkiasdešimt metų pirmasis apčiuopė Oxfordo universiteto profesorius Homeras Dubsas. Jis pastebėjo, kad Ličiano pavadinimas senąja kinų kalba reiškia „Roma“.
Tačiau ši istorija neturėjo daiktinių įrodymų iki pat 1989-ųjų, kai archeologai miestelio pakraštyje atrado griuvėsių. Taip buvo įrodyta, kad šioje vietoje buvo gyvenama mokslininkų nustatytu laiku. Tačiau nors tarptautinės mokslininkų komandos norėjo toliau bandyti atskleisti miestelėnų kilmę, auganti politinė įtampa Kinijoje užkirto jiems kelią.
Jau daugiau nei pusę amžiaus trunkantys ieškojimai vis dar neišsiaiškino, ar rausvos odos, šviesiaakiai ir šviesiaplaukiai Ličiano gyventojai turi giminystės ryšių su pradingusiu romėnų karių legionu. Kariai pradingo vykdydami karo žygį prieš kinų daug anksčiau, nei savo keliones į rytus pradėjo keliautojas Markas Polas.
Pirmą kartą profesorius Homeras Hubsas savo teoriją iškėlė dėstydamas paskaitą kinų bendruomenei Londone. Jo manymu, Ličianas buvo susijęs su kovomis tarp hunų ir kinų. Jose 36m. pr. Kr. dalyvavo ir romėnų kariai.
Manoma, kad likę gyvieji pabėgo arba buvo sugauti ir įsiliejo į vietinių bendruomenę. Šiai teorijai įrodymų randama kiniškuose dviejų tūkstantmečių senumo dokumentuose. Juose rašoma, kad tuomet miestas buvo pervadintas, o naujasis jo vardas reiškė „kaliniai, sugauti puolant miestą“. Dar viena legenda pasakoja, kad miestelio gyventojai turi giminystės ryšių su 6 tūkst. žmonių armija, vadovaujama įžymiojo romėnų generolo Marko Kraso sūnaus. Ji taip pat dingo be jokio pėdsako.
Tačiau mokslininkai vėl atrado galimybę tęsti tyrimus 2005-aisiais. Pasinaudoję pasikeitusiu vyriausybės požiūriu, mokslininkai gavo leidimą paimti kraujo mėginius iš 93 Ličiano miestelio gyventojų. Tyrėjų nuostabai, kai kurių tiriamųjų genuose buvo rasta 56 procentai Kaukazo gyventojų DNR. Tačiau vien DNR sutapimo nepakanka, kad būtų galima patvirtinti tiesioginę Ličiano gyventojų giminystę su pradingusia romėnų armija. Hunai buvo kilę iš Kaukazo, Mongolijos ir Azijos,o o per istorines mįsles menančią teritoriją ėjo tarptautinis prekybos kelias.
„Per šią apygardą ėjo Šilko kelias, taigi čia galėjo vykti daug tarptautinių santuokų. „Užsienietiškos“ miestelio gyventojų šaknys nebūtinai reiškia, kad jie yra romėnų kilmės“, - pasakojo Yangas Gongle, Pekino universiteto profesorius.
Po dar dviejų metų buvo paskelbti naujausių tyrimų rezultatai, kurių išvados mokslininkų nedžiugino.
„Romėniškos kilmės teorija negali būti patvirtinta remiantis genetinėmis variacijomis iš tėvo pusės“, - „Journal of Human Genetics“ rašė tyrimo autoriai.
Tačiau net ir tokios išvados neatkalbėjo mokslininkų ir akademikų nuo aršių diskusijų temos. Po rezultatų paskalbimo, Kinijos ir Italijos ekspertai Lanzhou universitete įkūrė Italijos tyrimų centrą, kurio darbuotojai visame regione ieško prapuolusių romėnų karių palikuonių.
„Tikimės patvirtinti, kad legenda sako tiesą ir atrasti daugiau įrodymų, kad senovėje Kinija turėjo ryšių su Romos imperija“, - „China Daily“ pasakojo tyrimų centro vadovas Yuanas Honggengas.
Vienas žaliaakis regiono gyventojas, vadinamas „Cai the Roman“, tapo labai populiarus dėl savo išvaizdos, labai panašios į romėnų. Leidiniui „The Telegraph“ vyras sakė, kad jos senelis jam pasakojo apie romėnų kapus, iki kurių galima nueiti per dvi dienas. Tačiau tyrėjams įtarimą kelią tai, kad romėnų palikimo ir griuvėsių regione randama labai mažai.
„Kad faktas būtų neginčytinas, reikia rasti tik romėnų karių nešiotų daiktų, pavyzdžiui, monetų ar ginklų. Be tokių įrodymų dingusių karių istorija liks tik legenda“, - pasakojo Sienos universiteto antropologas Maurizio Bettini.
Tačiau Ličian miesteliui legenda – pakankamai tvirtas įrodymas. Gudrūs miestiečiai legendą apie romėniškas savo šaknis panaudojo tam, kad pritrauktų turistų. Prie iėjimo į miestą buvo pastatytos romėniškos kolonos, o į provinciją atvykstančius turistus linksmina senoviniais šarvais persirengę miestiečiai, imituojantys kovas. Miestelio lankytojai, kurių dauguma yra italai, taip pat gali apsigyventi romėnų stiliaus viešbutyje.
Taigi, net jeigu Ličiano miestelyje niekada nebuvo romėnų, dabar jų ten tikrai netrūksta.
Parengė Emilija Riaukaitė
