Rusijos propagandą vokiečiai pasitinka ir juokais

Kremliaus propagandininkams Baltijos šalių neužtenka, jie jau bando užkariauti ir įtakingiausios Europos valstybės Vokietijos viešąją erdvę. Tiesa, kol kas plauti smegenis racionaliems vokiečiams nelabai pavyksta.

Lyg tankus išvaduotojus Kremliaus propagandininkus į Vokietiją pasikvietė peticiją sukūręs W.Seewaldas (nuotr. kairėje), o „tiesą“ vokiečiams bando paaiškinti gundomai besirengianti J.Kosubek.
Lyg tankus išvaduotojus Kremliaus propagandininkus į Vokietiją pasikvietė peticiją sukūręs W.Seewaldas (nuotr. kairėje), o „tiesą“ vokiečiams bando paaiškinti gundomai besirengianti J.Kosubek.
Daugiau nuotraukų (1)

Jolita Venckutė („Lietuvos rytas“)

2014-12-15 05:46, atnaujinta 2018-01-19 04:50

Jau visą mėnesį Kremliaus ruporas „Russia Today“, kuris nuo 2005 metų kuria „naujo rusiško pasaulio“ įvaizdį, transliuoja ne tik rusų, anglų, ispanų bei arabų, bet ir vokiečių kalba. Kol kas – tik internete, bet propagandiniu vadinamas kanalas žada pradėti televizijos transliacijas Vokietijoje jau kitais metais.

Kanalas vadinasi „RT Deutsch“ (išvertus – „RT vokiškai“).

Jis pasaulinės Kremliaus programos „Sputnik“, jau esą netrukus apimsiančios 130 miestų 34 šalyse ir transliuosiančios 30 kalbų, dalis.

Propagandininkai profesionalai akivaizdžiai sustiprino prorusiškų komentatorių atakas, kurių jau daugiau kaip pusmetį pilni socialiniai tinklai.

Susigriebta, regis, laiku: vokiečių nuomonė apie Rusiją sparčiai keičiasi į neigiamą pusę. Dar vasarą Frau Ribbentrop dėl minkštos politikos Kremliaus atžvilgiu pravardžiuota Vokietijos kanclerė Angela Merkel taip pat pakeitė toną – su Rusija kalba griežtai. Tad paskutinė Kremliaus viltis – amerikiečių ir Vakarų pasaulio vertybių nekenčiantys vokiečiai, kuriuos galbūt sužavės Vladimiro Putino „vertybės“.

Bet Kremliaus propagandininkai susidūrė su, atrodo, netikėta kliūtimi.

Vokiečiai, kuriuos kai kurie užsieniečiai pašiepia kaip nemokančius juokauti ir nesuprantančius juokų, kol kas į Rusijos bandymus plauti smegenis reaguoja su humoru.

„Pralaimime propagandos fronte! Aš, vokietis, manau, kad tai gėdinga: mes išradome propagandą, mielieji, o dabar staiga Ivanas rodo, kaip tai daroma“, – po pirmosios laidos neva piktinosi satyrinės ZDF televizijos kanalo laidos „Heute Show“ vedėjas Oliveris Welke.

Paprašė Rusijos pagalbos

Iš pradžių buvo peticija, surašyta vokiškai. Savotiškas pagalbos šauksmas apginti.

Žinoma, ne rusakalbius, kaip kokioje Ukrainoje ar Baltijos šalyse. Ne, užtenka ginti „galvojančius rusiškai“.

Kaip skelbia peticijos organizatoriai, apie 30 tūkstančių žmonių iš vokiškai kalbančių šalių savo parašu pareiškė norą klausytis transliuotojo „Russia Today“ skelbiamų naujienų ir komentarų ne tik anglų, bet ir vokiečių kalba.

Esą vietos žiniasklaida įvykius pasaulyje nušviečia pernelyg vienpusiškai. Trūksta nuomonių įvairovės!

O tai reiškia, kad vokiečius reikia „išvaduoti nuo neteisingos pasaulėžiūros“.

Lapkričio viduryje jų troškimas išsipildė – „RT Deutsch“ pradėjo veiklą. Pristatydama programą iš Maskvos „Russia Today“ vyriausioji redaktorė Margarita Simonjan nepamiršo pabrėžti, kad iniciatyva sukurti vokiškai kalbantį RT kanalą kilo „iš apačios“ – iš liaudies.

Rusijos viešųjų ryšių specialistai esą suprato, kad iš liaudies kylančios iniciatyvos Vakarams priimtinesnės.

Pakvietė „žmonijos valdytojas“

Kas gi ta „apačia“? Ir kas gi ta liaudis? Juk skamba tarsi iš seno sovietinio scenarijaus: engiami vietiniai paprašo pagalbos, ir Kremlius ją siunčia. Tik šį sykį ne tankus su išvaduotojais, o propagandinius karius, ginkluotus informacijos bombomis. Bet net jei priemonės skiriasi, braižas nesikeičia.

Pasirodo, kad peticijos iniciatorius – Walteris Seewaldas. Dar žinomas kaip jaunas, nė 30-ies nesulaukęs Viačeslavas Vasiljevičius Seewaldas.

Vokietijoje gyvenantis, bet iš Sibiro kilęs ilgaplaukis į Vokietiją emigravo prieš 17 metų.

Bavarijoje dabar gyvenantis jaunasis verslininkas įkūrė interneto tinklalapį, ant kurio puikuojasi stilizuota svastika. Pats kalba apie informacinius karius ir teigia, kad jo darbas – tyrimai ir „žmonijos valdymas“.

Būtent jis interneto platybėse informuoja apie savo Gyvenimo akademiją.

Internetinėje parduotuvėje galima įsigyti knygų apie tai, kas iš tiesų valdo pasaulį ir slavų-arijų kalendorių. Nukainotas!

Keista, kad peticijoje, kuria prašoma transliuoti RT naujienas vokiečių kalba, tiek daug gramatinių ir stiliaus klaidų.

Vokiečių žiniasklaida jau spėjo pasišaipyti: savo stiliumi peticija primena tuos viešus potencialių Sovietų Sąjungos respublikų liaudies atstovų prašymus, kokius esą gaudavo komunistų partijos vadovai prieš suteikdami joms „brolišką pagalbą“.

Į galvas kala melą

Šiaip ar taip, suteikti „brolišką pagalbą“ informacijos sraute pasiklydusiems vokiečiams RT suskubo nedvejodamas. Nors dar neseniai RT rengė reportažus apie „skurstančią Vokietiją“.

„Mūsų tikslas – ištaisyti viešąją nuomonę ir atskleisti manipuliacijas“, – išdidžiai teigiama „RT Deutsch“ prisistatyme.

Bet jau pirmosios laidos rodo, kad manipuliuoja būtent Kremliaus ruporas: ištraukiant faktus iš konteksto ir įvelkant juos į kitą rūbą, melas virsta tiesa, o tiesa pateikiama kaip neva akivaizdus melas.

Visose laidose į vokiečių galvas yra kalamas Kremliaus požiūris: Amerika kalta dėl visko, kas bloga vyksta pasaulyje, Rusiją iš visų pusių supa priešai, o viešoji nuomonė Vakaruose iškreipta nuo A iki Z. Temos – tos, kurios Vokietijoje paprastai lieka žiniasklaidos užribyje. Apie gyvenimą Rusijoje – nė žodžio.

„Dalykiški“ Kremliaus argumentai nepadeda įtikinti skeptikų, kad Rusija teisi?

Tai gal vokiečių tautai bus priimtinesnės sąmokslo teorijos, kurias skleidžia dailios „RT Deutsch“ žurnalistės?

Vilioja trumpu sijonėliu

Į vokiečių širdis beldžiasi jauna, kol kas Vokietijoje niekam negirdėta laidų vedėja Jasmin Kosubek – puikios figūros, tamsių ilgų plaukų, seginti ypač trumpą sijoną ir avinti aukštakulnius. Ir visada gerai nusiteikusi. Už tariamai naivių jos klausimų – Kremliaus nuomonė.

„Neturiu jokio supratimo apie karą ir net nežinau, kaip jis rengiamas“, – rodos, nuoširdžiai prisipažįsta žurnalistė.

Žodis „karas“ – kas antrame reportaže. Žinoma, kalbama apie tariamą Vakarų karą prieš Rusiją.

Žiniasklaidos karas, kurį esą ruošia Vokietijos spauda. Ekonominis karas, kurį kariauja ES prieš Rusiją. Tik Rusijos veiksmai Ukrainoje – ne karas.

„RT Deutsch“ studijoje pasirodyti gauna teisę tik tie svečiai, kurie jau išgarsėjo kritikuodami „Vokietijos valstybinę žiniasklaidą“.

Kairiųjų partijos atstovas parlamentaras Dietheris Dehmas jau anksčiau Rusijos televizijos žurnalistams yra sakęs, kad kai kurie laikraščiai yra „visiškai JAV slaptųjų tarnybų rankose“.

O „desertui“ negailima ir įžūlumo: Raineris Ruppas, buvęs Rytų Vokietijos slaptosios tarnybos „Stasi“ šnipas, pristatomas kaip duomenų apsaugos ekspertas.

Negaila didelių pinigų

„RT Deutsch“ glaudžiai bendradarbiauja su „Ruptly GmbH“. Ši „Russia Today“ antrinė bendrovė buvo įkurta praėjusiais metais Berlyne.

Prabangus biuras puikioje vietoje su vaizdu į Reichstagą: akivaizdu, kad Kremlius šios agentūros veiklai taupyti neketina.

110 žmonių iš Ispanijos, Rusijos, Jungtinės Karalystės ir Lenkijos kuria vaizdo reportažus – jie siunčiami televizijos ir interneto kanalams visame pasaulyje.

Iš pradžių gali būti nevisiškai akivaizdu, kad tai – Kremliaus propagandos mašina: greta V.Putino kalbų „Ruptly“ savo archyve turi reportažų iš įvairių sričių, pavyzdžiui, išsamių vaizdo reportažų apie neramumus Fergusono mieste (JAV).

Bet kai pradedama kalbėti apie įvykius Rytų Ukrainoje, tampa akivaizdu, kad „Ruptly“ siunčia vien tendencingą informaciją, palaikančią prorusiškus separatistus. Agentūros archyve galima rasti ir Europos radikalių dešiniųjų įrašų, kuriuose jie reiškia savo neapykantą Europos Sąjungai ir Ukrainos valdžiai.

Agentūros vadovas Ivanas Rodionovas sako, kad dabar „Ruptly“ turi daugiau kaip 200 klientų, tarp jų ir Vokietijos transliuotojų. Rusijos finansavimas leidžia jiems kurti reportažus pigiau nei daugeliui konkurentų.

Sėklos – į purią dirvą?

Ar verta stebėtis, kad dabar Vokietija tapo svarbiu Rusijos propagandos taikiniu?

Vokietija – ekonomiškai stipri valstybė, tradiciškai palaikanti glaudžius santykius su Rusija.

Sociologai teigia, kad Kremliaus žiniasklaida gali kristi į išpurentą dirvą, mat Vokietijos žiniasklaidos lyderiai Rusiją kritikuoja vis griežčiau. Rytų Vokietijoje ne viena karta užaugo veikiama Maskvos. Vakarų vokiečiams svarbūs ekonominiai saitai su Rusija – nemažai jų ilgisi atsipalaidavimo politinės doktrinos, kuri siejo abi šalis XX a. pabaigoje.

Visuomenės nuomonių tyrimo instituto „Forsa“ vadovas Manfredas Gullneris pažymi, kad daugeliui vokiečių jų žiniasklaidos piešiamas Rusijos portretas tapo per daug kritiškas.

Ta nuotaika „RT Deutsch“ ir naudojasi. Antra vertus, Vokietijos žiniasklaidos rinka jau prisotinta ir naują balsą greičiausiai išgirs ne tiek daug žmonių, kiek tikisi Kremlius.

„Potencialas tikrai yra, tiktai klausimas, kiek žmonių tikrai naudosis to kanalo paslaugomis“, – svarstė M.Gullneris.

Vokiečius ypač užrūstino NSA šnipinėjimo skandalas, tačiau jau anksčiau nemaža Vokietijos visuomenės dalis kritikuodavo JAV politiką. Į šią visuomenės grupę nukreipė siųstuvus „RT Deutsch“.

Apžvalgininkai teigia, kad „naujarusiškas“ žinias Vokietijoje greičiausiai irgi žiūrės pacifistai, globalizacijos kritikai ir kiti kairuoliškų pažiūrų žmonės. Taip pat – ir konservatyvių pažiūrų vokiečiai, ypač nusiteikę prieš „homoseksualų propagandą“.

Tikslas – supainioti klausytojus

Per 9 veiklos metus „Russia Today“ jau pelnė solidų vardą.

RT reportažai „YouTube“ pagal žiūrimumą netgi lenkia CNN. Vienintelė žiniasklaidos priemonė, lenkianti RT šioje kategorijoje, yra BBC.

Tiesa, Vokietijoje iki tokios sėkmės jai dar toli. Pirmąją laidą iš smalsumo žiūrėjo maždaug 100 tūkst. žiūrovų, po to jų skaičius ėmė kristi ir dabar laikosi ties 20 tūkst. riba.

Tiek žiūrovų Vokietijoje sulaukia mažo biudžeto alternatyvus televizijos kanalas.

„Didžiausia Rusijos propagandos sėkmė – sukelti sumaištį, supainioti tiesą ir netiesą“, – teigia Žaliųjų partijos atstovė parlamentarė Marieluise Beck, viena žymiausių Vladimiro Putino kritikių Bundestage.

Pasak M.Beck, nepaisant propagandos atakų, Vokietija turi atsargiai reaguoti į Rusijos valstybinių žiniasklaidos kanalų plėtrą ir jokiu būdu nesuteikti dingsties užblokuoti vokiečių televizijos programos rusų kalba „Deutsche Welle“.

Atrodo, kad Vokietijos žiniasklaida iš tiesų laikosi tokios taktikos – nekelti didelio šurmulio ir nesuteikti „RT Deutsch“ didesnės reikšmės, negu ji turi. Tačiau yra ir ženklų, kad kitaip nebeišeina.

Ne tik todėl, kad didesnio dėmesio „RT Deutsch“ sulaukė iš besišaipančių kritikų.

Vokietijos vadinamosios rimtosios žiniasklaidos žurnalistai, įpratę gauti informaciją iš pirmų lūpų, jau kelintą kartą atsitrenkia į uždarytas „RT Deutsch“ redakcijos duris.

„Kolegos“ iš „RT Deutsch“ teisinasi, kad yra labai užsiėmę ir neturi laiko duoti interviu.

„Pranešinėti apie Rusiją darosi sudėtinga“, – pripažįsta Vokietijos antrojo televizijos kanalo ZDF žurnalistas Andreas Kynastas.

Prie įžeidinėjimų socialiniuose tinkluose – ir V.Putino sekėjų, ir kritikų – vokiečių žurnalistai jau įprato.

Nauja tai, kad tonas tarp rusų ir vokiečių aštrėja ir Berlyno vyriausybės kvartale, kur iki šiol abiejų tautų žurnalistai ir spaudos atstovai bendraudavo be sunkumų, o kai kurie operatoriai dirbo ir „Ruptly“, ir ZDF.

„Jūs iš „Russia Today“? Ne?

Tada prašome patraukti kamerą“, – neseniai pareiškė Rusijos energetikos ministro atstovė ZDF žurnalistui, susiruošusiam filmuoti ministrą prie Reichstago.

Šalyje, kurioje valstybės institucijos privalo suteikti informaciją žiniasklaidos atstovams, toks pasakymas reiškia iškasti karo kirvį. Ir begalinį Kremliaus pasitikėjimą savimi.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.