Sambos festivalis ūžia ne tik Rio de Žaneire – šėlsta visa šalis. Koks jausmas šokti karnavale ir žygiuoti sambadromu, gali papasakoti ir lietuvė.
Plunksnos, blizgučiai, nuogi kūnai ir siautulinga samba – turbūt kiekvienas yra bent ką nors girdėjęs apie karnavalą Brazilijoje. Kasmet vykstantis sambos festivalis prasidėjo naktį iš penktadienio į šeštadienį ir truks penkias dienas.
Šiuo metu Brazilijoje gyvenanti ir praktiką atliekanti lietuvė Meda Lazdauskaitė „Lietuvos rytui“ pasakojo, jog nors festivalio širdis yra Rio de Žaneiras, San Paulas nenusileidžia nei renginių gausa, nei sambos mokyklų pasirodymais.
„Karnavalas yra šventė, kurioje susipina krikščioniškoji, pagoniškoji ir afroamerikietiškoji kultūros. Jis trunka 5 dienas ir, kaip kartais juokauja vietos gyventojai, atrodo, kad tuo metu šalies gyvenimas sustoja“, – teigė San Paule gyvenanti lietuvė.
Važiuoja ir šoka
Festivalio metu Brazilijos miestų sambadromuose – specialiose ilgose aikštėse, skirtose paradui, – vyksta sambos mokyklų pasirodymai. Beveik visus metus šiam pasirodymui besirengiančios mokyklos varžosi tarpusavyje ir mėgina viena kitą nurungti.
Kaip pasakoja M.Lazdauskaitė, žmonės pagal sambos ritmus šėlsta ir už sambadromų sienų – kvartalo gatvėse, vadinamuosiuose blokuose.
„Atlikėjai groja ant didelių sunkvežimių ir lėtai važiuoja miesto gatvėmis. Atmosfera tiesiog fantastiška – linguojančių žmonių jūra, visi laimingi ir beveik visi persirengę ar kaip nors neįprastai pasipuošę, – pasakojo M.Lazdauskaitė. – Šėlsmas vyksta ir sambadromuose, ir gatvėse, tad šalis tiesiog pasineria į sambą ir švenčia.“
Pasirodyti – garbės reikalas
Kartu su San Paulo „Aguia de Ouro“ sambos mokykla šįmet sambadrome šoko ir pati M.Lazdauskaitė. Mergina sakė, jog tiek į pasirengimą, tiek į patį festivalį brazilai žiūri labai atsakingai.
„Karnavalas yra itin rimtai ir atsakingai organizuojamas renginys. Mane ne kartą nustebino ir tvarka, ir saugumas per repeticijas tiek sambadrome, tiek pačioje sambos mokykloje, – įspūdžiais dalijosi M.Lazdauskaitė. – Kadangi geras pasirodymas yra garbės reikalas, brazilai išties deda visas jėgas, kad viskas būtų kuo sklandžiau.“
Merginos teigimu, šokti su sambos mokykla festivalyje gali kiekvienas norintis, tereikia lankyti repeticijas ir nusipirkti kostiumą – nuo jo priklauso tavo vieta eitynėse.
„Mano mokykloje galiojo tam tikros taisyklės – privalu lankyti repeticijas ir išmokti sambos, kuri kasmet kuriama pagal naują pasirinktą temą, žodžius.
Priešingu atveju nė nesvarbu, kiek mokėjai už kostiumą, – apie atstovavimą sambos mokyklai gali pamiršti, – tikino M.Lazdauskaitė. – Kaip ir sakiau, sambos mokyklos pasirodymą per karnavalą visi laiko garbės ir prestižo reikalu.“
Mergina pasakojo, kad repeticijų metu mokyklos šokėjų darbas buvo kruopščiai prižiūrimas – beveik 3000 mokyklos dalyvių stebėdavo daugybė žmonių, kurie klausydavo, ar dainuoji, ar moki žodžius.
„Vienos repeticijos metu karnavalo dalyvių pasirodymą filmavo bepilotis orlaivis, o filmuotą medžiagą išanalizavę prižiūrėtojai pasakė, jog tarpai tarp eilių yra per dideli, tad reikia labiau susispausti, kad vaizdas būtų gražesnis ir harmoningesnis“, – prisimena M.Lazdauskaitė.
Karnavalo atmosfera užburia
„Žinoma, čia siekiama geriausio rezultato, tačiau labai svarbu, kad visiems būtų gera ir linksma, – teigė mergina. – Tad viskas tiek prasideda, tiek baigiasi gerai žinomomis sambos melodijomis ar sambos himnu, visi daug šoka, dainuoja, o tie, kuriems šokti ūpo nėra, tiesiog stebi visą džiaugsmo sūkurį siurbčiodami kokteilį.“
Lietuvė pasakojo, kad atmosfera per repeticijas buvo tiesiog užburianti.
Nors pasirengimas vargina, įspūdžiai viską atperka.
„Pasirinkęs mokyklą, su kuria žygiuosi per karnavalą, tampi jos bendruomenės dalimi – visi čia vieni su kitais elgiasi kaip su šeimos nariais, – teigė M.Lazdauskaitė. – Po kiekvienos repeticijos išeidavau labai pavargusi, bet pasisėmusi tiek gerų emocijų, kad galvodavau, kaip bus liūdna, kai karnavalas baigsis.“
Merginai bene didžiausią įspūdį padarė karnavalo dalyvių įvairovė ir galimybė į sambos sūkurį įsilieti visiems.
„Labiausiai žavi, kad mokyklos dalimi gali tapti kiekvienas – jaunas, senas, aukštas, žemas, plonas ar stambus – visi čia vienodai laukiami ir randa savo vietą. Čia dalyvauja daug vyresnio amžiaus žmonių, – pasakojo lietuvė. – Naujokai eitynėse priekyje nežygiuoja – tai daro profesionalios sambos šokėjos, nuo mažens šokusios sambos mokykloje.“
Reikia daug jėgų
Sambos mokyklų pasirodymai sambadrome trunka visą naktį – prasideda apie 11 vakaro, o paskutinė mokykla pasirodo apie 7 ryto.
Tad su dideliais, plunksnomis ir karoliukais išpuoštais kostiumais šokantys dalyviai turi ne tik gerai mokėti sambos žodžius ir žingsnelius, bet ir būti pailsėję.
„Pasirodymo dieną turėjau gerai išsimiegoti, nes mano mokykla žygiavo tik 5 valandą ryto, o pasirodymui reikėjo atiduoti visas jėgas, – teigė M.Lazdauskaitė. – Pirmiausia reikėjo nusigauti iki sambos mokyklos, kurioje susitikome su kitais dalyviais.
Mokykloje apsirengėme dalį kostiumų, mat namie to padaryti paprasčiausiai neįmanoma – su didžiuliais plunksnų sparnais arba milžiniškais galvos apdangalais neįmanoma įsiropšti į automobilį. Be to, galioja griežta taisyklė – su apgadintu kostiumu negalima atstovauti mokyklai.“
Pasak M.Lazdauskaitės, sambos pasirodymai vertinami itin griežtai – stebimi tiek atskiri grupės nariai, tiek visa grupė, o balai gali būti nubraukiami net ir už purviną šokėjos sijoną.
„Mano rožinės ir žalios spalvų kostiumas buvo gausiai puoštas auksu ir plunksnomis. Žodžiu, toks, kokį ir galima įsivaizduoti karnavale, – juokėsi M.Lazdauskaitė. – Tiesa, per karnavalą galima tapti ir milžiniška kate arba vonia su putomis. O nuogybės paliekamos profesionaliems šokėjams.“
