Šalies Konstitucinis teismas panaikino daugiau negu prieš 60 metų priimtą įstatymą, pagal kurį už neištikimybę grėsė net dveji metai nelaisvės.
Septyni iš devynių teisėjų pritarė tam, kad šis svetimautojus baudžiantis įstatymas prieštarauja konstitucijai.
„Nors neištikimybė gali būti smerkiama morališkai, valstybė neturėtų kištis į asmeninį žmonių gyvenimą“, – sprendimą aiškino Konstitucinio teismo pirmininkas Park Han-chulas.
Pietų Korėja iki šiol buvo viena iš trijų Azijos šalių, kuriose už neištikimybę buvo baudžiama kalėjimu. Taivane už tai iki šiol galima sulaukti mažiausiai metų, o Filipinuose – net 7 metų laisvės atėmimo bausmės.
Per pastaruosius šešerius metus beveik 5,5 tūkst. Pietų Korėjos gyventojų buvo oficialiai pateikti kaltinimai dėl neištikimybės.
Tačiau tokių bylų vis mažėja, o iš tikrųjų už grotų prasikaltusieji atsiduria tik itin retais atvejais.
2004 metais pagal šį įstatymą į kalėjimą pateko 216 žmonių, bet 2008 metais šis skaičius sumažėjo iki 42. Nuo to laiko tik 22 svetimautojai atsidūrė kalinimo įstaigose.
Įstatymo kritikai tvirtina, kad mažėjantis nuteistųjų skaičius atspindi ir besikeičiančią visuomenę, kuri iki šiol dažnai buvo varžoma konservatyvių normų.
„Pastaruoju metu pasikeitė žmogaus teisių supratimas ir intymiame gyvenime“, – pristatydamas teismo sprendimą sakė Park Han-chulas.
Tiesa, pernai balandį Pietų Korėja užblokavo pasaulinio pažinčių tinklo „Ashley Madison“ korėjietišką versiją.
Šis daug kritikos sulaukiantis tinklalapis yra skirtas žmonėms, kurie turi antrąją pusę, tačiau vis tiek norėtų užmegzti nieko neįpareigojantį romaną.
Anksčiau už santuokos įžadų sulaužymą į teismą kreiptis galėdavo tik nukentėjusioji pusė, o byla būdavo užverčiama, jeigu ieškovas atsiimdavo kaltinimus.
Tai neretai įvykdavo, jeigu sutuoktinis mainais pasiūlydavo solidžią pinigų sumą.
Neištikimybę draudžiantį įstatymą Korėjos Nacionalinė Asamblėja kadaise grindė tuo, jog svetimavimas drumsčia viešąją tvarką ir griauna šeimas.
Šeštajame dešimtmetyje ištekėjusios moterys beveik neturėjo teisių ar nepriklausomų pajamų, o skyrybos buvo ypač smerkiamos. Tačiau vėliau įstatymo nauda nekart suabejota.
„Dabar jis visai prarado savo prasmę. Pirmiausia tarp kaltinamųjų smarkiai išaugo ir moterų skaičius.
Įstatymą pradėta taikyti kitais tikslais – norint viešai sugėdinti neištikimas žmonas“, – sakė šeimos teisės specialistas Kim Jung-beomas.
Teisininkas taip pat pabrėžė, kad korėjietės dabar gali džiaugtis didesne teisine apsauga santuokoje ir lygiu turto padalinimu skyrybų atveju.
