Tsukimi Ayano gyvena nuo pasaulio atskirtame Japonijos kalnų kaimelyje Nagoro. Šis kaimelis ypatingas tuo, kad didžioji dalis gyventojų čia visai ne žmonės, o kaliausės.
T.Ayano į gimtąjį Nagoro kaimelį sugrįžo prieš trylika metų, kad galėtų rūpintis savo senstančia motina. Bet greitai ji čia pasijuto vieniša, nes gyvenvietėje liko tik 35 gyventojai.
Pirmąsias lėles T.Ayano pagamino, kad apsaugotų derlių nuo laukinių gyvūnų. Vis dėl to, netrukus miestelyje jų apsigyveno daugiau, nei žmonių.
Kaliausės, stovi laukuose ir namuose, sėdi medžiuose, stoviniuoja gatvėse bei sausakimšoje stotelėje laukia autobuso, kuris niekada nepasirodo.
Japonijos vidaus reikalų ir ryšių ministerijos 2013 metų duomenimis, šalyje yra virš 10 tūkst. kaimelių, kuriems gresia išnykimas.
65-erių T.Ayano yra viena jauniausių Nagoro gyventojų. Jaunimas palieka savo gimtąsias vietoves ir telkiasi miestuose ieškodami darbo. Mažose gyvenvietėse pasilieka tik senstantys tėvai ir seneliai.
„Šiame kaimelyje gyvena vos 35 žmonės, o lėlių čia yra virš 150. Jų net keletą kartų daugiau nei žmonių“, – sakė kaliausių autorė.
Kai kurios kaliausės atspindi tikrus žmones. Pavyzdžiui viena jų vaizduoja T.Ayano tėvą, kuris ilsisi per darbo pertrauką.
Moteriškė netgi sudarė knygą, kurioje surašyti kaliausių vardai, aprašytos jų gyvenimo istorijos ir apibūdintos asmenybės.
Kasdien moteris vaikšto po kaimelį ir sveikinasi su nebyliomis lėlėmis, lyg jos būtų gyvos.
„Kol turėsiu sveikatos, tol ir kursiu šias kaliauses. Tai suteikia man džiaugsmo bei pralinksmina aplinkinius. Ateityje planuoju savo kūrinius daryti dar panašesnius į gyvus žmones. Tikiuosi, kad praeiviai juos išvydę susimąstys, ar tai tikras žmogus, ar kaliausė“, – pasakojo T.Ayano.
Daugiau nuotraukų iš kaliausių kaimo galite pažiūrėti čia.
Parengė Eglė Tamošauskaitė
