Japoninėmis vyšniomis Vilniaus gyventojai pavasarį grožisi nuo 2001 metų. Tiesa, žydėti jos ėmė tik prigijusios, kiek vėliau.
O Japonijoje stebėti žydinčių sakurų žmonės renkasi jau daugybę šimtmečių ir moka subtiliai grožėtis rožiniais žiedais.
Grožisi jau amžius
Sakurų žydėjimo festivalis vadinamas „Hanami“. Išvertus iš japonų kalbos tai reiškia gėlių stebėjimą. Šios gėlės dažniausiai ir yra vyšnių žiedai, nors praeityje japonai mėgo grožėtis ir slyvų žiedais.
Senovinis japoniškas VIII amžiaus tekstas byloja, kad japoninių vyšnių žydėjimo šventės šalyje vyksta bent nuo III amžiaus.
Praeityje sakurų žydėjimas reiškė ryžių sėjos pradžią, o pagal žiedus buvo sprendžiama apie būsimą derlių. Be to, japonai tikėjo, kad medžiuose yra dieviškoji būtybė Kami, ir palikdavo jai aukas.
Vėliau šiomis aukomis vaišindavosi ir žmonės, užsigerdavo ryžių vynu. Imperatoriai po žydinčiais medžiais ėmė kelti puotas.
Kuria ir legendas
Japonijoje auga per 200 skirtingų japoninių vyšnių rūšių, bet pačios vyšnios ant sakurų neauga. Dažniausiai jų žiedai yra rožiniai ar balti, tačiau yra ir kitokių sakurų medžių. Viena japoninių vyšnių rūšis pražysta ryškiai žaliais žiedais, kurie po truputį pakeičia spalvą ir tampa įprastos rožinės ir baltos spalvų.
Japonijoje taip pat žinoma pati seniausia šalies sakura, vadinama Jindai Sakura. Anot legendos, prieš du tūkstančius metų ją pasodino princas Yamato Takeru.
XIII a. garsiąją sakurą aplankė vienuolis Nichirenas, Japonijoje įkūręs budistų mokyklą.
Jis pamatė, kad medis nusilpo, todėl meldėsi, kad ji atgytų. Sakura esą stebuklingai atgijo ir gyvuoja iki šiol, tad ją galima išvysti Jamanašio prefektūroje.
Sakurų žiedai japonams primena patį gyvenimą. Jos žydi nepaprastai gražiai, tačiau greitai ir miršta. Todėl japoninių vyšnių medžiai tradiciškai auga kiekvienos mokyklos teritorijoje.
Jaunimui turi pastabų
Festivalis „Hanami" toks populiarus, kad, kaip ir vilniečiai prie Baltojo tilto sostinėje, taip japonai savo šalyje miniomis užplūsta parkus.
Naujiesiems bendrovių darbuotojams tenka dar vakare užimti vietas po vyšniomis ir ten praleisti visą naktį, kad kitą dieną atvykę bendradarbiai ir vadovai galėtų mėgautis švente.
Vyresnio amžiaus japonai priekaištauja, kad jaunimui patys žiedai nė motais. Esą jie susirenka tik pavalgyti ir išgerti.
„Hanami“ švenčiama ne tiktai dieną. Naktį vykstanti šventė vadinama „Yozakura“ (tai reiškia „naktinė sakura“). Sutemus ant medžių šakų pakabinami popieriniai žibintai.
Lengva žibintų šviesa apšviestos sakuros atrodo įspūdingai.
Japoninės vyšnios visoje šalyje žydi skirtingu metu. Kovą žiedai ima skleistis pietinėje Japonijos dalyje Kiūšiū saloje, o tik vėlyvą balandį ar net gegužę šiaurinėje Hokaido dalyje.
Todėl kartu su orų prognoze Japonijoje skelbiama ir sakurų prognozė. Patariama, kur ir kada geriausia gėrėtis žydinčiomis vyšniomis.
Šventė – taikos simbolis
Japoninės vyšnios žydi apie dvi savaites. Tuo metu žmonių pilni būna beveik visi sakurų parkai. Vienas populiariausių – Hirosakio parkas. Jame apie 2,5 tūkst. sakurų supa įspūdingą pilį. Žiedais galima grožėtis po medžių šakomis arba valtele iriantis per žiedlapiais nuklotą vandenį.
Japonų mėgstamas ir Naros miesto parkas. Čia galima grožėtis ne tik sakuromis, bet ir elniais, kurie laisvai vaikštinėja po parką. Pasipelnyti iš šios šventės nepraleidžia progos ir restoranai, kavinės.
Japonijoje galima pasimėgauti sakurų ledais ir kitais gardėsiais. Restoranų tinklas „McDonald’s“ parduoda sakurų mėsainius, kurių bandelė rausva. Kavinių tinklas „Starbucks“ siūlo rausvus gėrimus, kurie skirti šiam festivaliui. Sakurų žydėjimo šventė populiari ir JAV. Šie medžiai simbolizuoja taiką tarp JAV ir Japonijos.
