Pagal šį atgyvenusį įstatymą, pastaruosius keturis šimtmečius žmonės, kilę iš baskų regiono Ispanijos šiaurėje, galėjo teisėtai būti nužudyti vien už tai, kad įžengė į salą.
Tačiau praėjusią savaitę miestelio valdžia pagaliau atšaukė nurodymą, kuris prieš 400 metų lėmė 32 baskų banginių medžiotojų žūtį.
1615 metų vasarą trys baskų banginių medžiotojų laivai gavo leidimą įplaukti į Islandijos fiordą.
Tačiau kai laivai jau buvo pakrauti ir pasiruošę išvykti, juos užpuolė ir suniokojo suniokojo kruša.
Išgyvenę medžiotojai išsikapstė į krantą, tačiau po konflikto su vietiniais Vakarų fiordų rajono komisaras Ari Magnussonas įsakė juos susekti ir nužudyti.
Tų pačių metų spalio mėnesį 32 baskai buvo nužudyti vietinių. Iki šiol tai yra vienintelė masinė žmogžudystė Islandijos istorijoje.
Dabartinis Vakarų fiordų regiono komisaras Jonas Gudmundssonas oficialiai įsakymą atšaukė balandžio pabaigoje. Renginio metu jis taip pat atidarė ir memorialą, skirtą atminti šiam įvykiui.
„Dabar baskams jau saugu čia atvykti“, – juokavo J.Gudmundssonas.
Žinoma, šiuo nurodymu jau nesivadovauta kurį laiką – kiti Islandijoje galiojantys įstatymai neleistų žudyti nei baskų, nei kitos tautybės žmonių.
Renginio metu taip pat surengtas simbolinis susitaikymas, kuriame dalyvavo vieno iš nužudytų baskų palikuonis Xabieras Irujo ir vieno iš žudžiusių islandų palikuonis Magnusas Rafnssonas.
Ispanijoje gyvenantys baskai taip pat pasveikino šį žingsnį, nors jis ir žengtas 400 metų per vėlai.
„Ceremonija buvo vieša duoklė tiems baskams, kurie buvo nužudyti prieš keturis amžius, ir pagaliau parodytas pagarbos simbolis“, – sakė už baskų regiono nepriklausomybę pasisakančios partijos „Amaiur“ narys Ispanijos parlamente Jonas Inarritu.
„Senovinio įsakymo, kuris leido žudyti baskus, atšaukimas yra žingsnis, kuriuo bus toliau gerinami santykiai tarp Europos žmonių. Tai žingsnis į taiką ir draugystę tarp dviejų tautų“, – dėstė jis.
