Oficialiai paskelbti encikliką planuojama tik rytoj, bet Italijos žiniasklaidoje jau pasirodė ištraukų iš kreipimosi.
Popiežius rašo, kad pasaulinį atšilimą sukelia žmonijos, ypač turtuolių, veikla, ir lyg uolus aplinkosaugos aktyvistas ragina atsikratyti priklausomybės nuo iškastinio kuro.
„Daug mokslinių studijų rodo, kad pastaraisiais dešimtmečiais pasaulinį atšilimą lemia šiltnamio efektą sukeliančių dujų koncentracija. Šaukia Žemė, šaukia vargšai“, – rašoma dokumente.
Pasaulio tikintieji nekantriai laukė šios enciklikos – popiežius Pranciškus yra labai populiarus, tad jo nuomonės klausomasi diskutuojant apie kovą su klimato kaita ir ekonominę globalizaciją.
O pontifiko nuomonė apie dabartinę situaciją nėra pati geriausia. Enciklikoje jis užsimena ne tiktai apie būtinybę daugiau investuoti į atsinaujinančius energijos šaltinius, bet ir apie „ekologinę skolą“.
Ją turtingosios šalys turėtų grąžinti skurdesnėms, mat, anot popiežiaus, masinė tarša neatsiejama nuo pasaulinės nelygybės.
„Dažnai neaiškiai įvardijamos problemos, kurios skaudžiausiai smogia tai daugumai, tiems milijardams žmonių, gyvenančių mūsų planetoje. Juos mini per politinius ir ekonominius debatus, tačiau jų problemas pristato kaip niekam neįdomų, bet reikalingą knygos priedą.
Šiandien neįmanoma neteigti, kad tikras ekologiškas požiūris turi būti ir socialinis požiūris. Į diskusijas apie aplinką būtina integruoti teisingumą, kad girdėtume ir šaukiančius skurstančiuosius, ir pagalbos maldaujančią Žemę“, – rašo Pranciškus.
Neatmetama, kad enciklikos tekstas nutekintas popiežiaus priešų pačiame Vatikane, – svarbiais klausimais kairiųjų pažiūrų neslepiantį ponfitiką mėgsta ne visi įtakingi Katalikų bažnyčios lyderiai.
Vis dėlto daugelis patenkinti. Esą dokumento turinys gali sujaudinti daugiau amerikiečių – JAV vis dar itin daug vadinamųjų klimato kaitos skeptikų, nors mokslininkai dėl žmonijos įtakos pasauliniam atšilimui jau nebeabejoja.
Kad klimatas apskritai šyla, tiki 70 procentų JAV katalikų ir tik 63 proc. visų amerikiečių, o Vašingtono pozicija šiuo metu labai svarbi.
Mat jau šių metų pabaigoje pasaulio lyderiai vyks į Jungtinių Tautų klimato kaitos konferenciją Paryžiuje ir vėl bandys priimti susitarimą dėl taršos ribojimo. („The Washington Post“, LR)
