Kelios kitos gyvačių fosilijos anksčiau buvo rastos su užpakalinėmis galūnėmis, tačiau šis naujas atradimas vertinamas kaip tiesioginis šiuolaikinių gyvačių protėvis.
Gležnos gyvatės galūnės nebuvo skirtos vaikščiojimui, tačiau veikiausiai padėjo padarui pačiupti grobį. Atskleista, kad rastas sutvėrimas rausdavo urvus, tačiau nemokėjo plaukti. Tai sustiprina mintį, kad gyvatės išsivystė ant žemės, mat vieni mokslininkai tvirtina, kad gyvatės išsivystė iš jūros roplių, o kiti teigia, kad iš sausumos padarų.
„Tai yra pati primityviausia žinoma gyvatės fosilija ir gana akivaizdu, kad ji nėra jūros gyvūnas“, – teigia dr. Nickas Longrichas iš Bato universiteto – vienas iš naujo tyrimo, paskelbto „Science“ žurnale, autorių.
Kalbėdamas su žurnalistais, mokslininkas paaiškino, kad šio sutvėrimo uodega nebuvo irklo formos, įprastos plaukimui. Be to, padaras neturėjo pelekų ženklų, tačiau jo ilgas kūnas ir trumpas snukis buvo tinkamas rausimui.
Rasta fosilija pavadinta Tetrapodophis amplectus. Jos ilgis – 19,5 cm.
