„Atsipalaidavęs gulėjau atsirėmęs į grublėtą akmenį viename iš nuošalesnių Maljorkos paplūdimių. Staiga pamačiau vyrą, užsikabarojusį ant neaukštos uolos virš kristalinės jūros. Jis lėtai iš kairės į dešinę judino ištiestas savo rankas“, – pasakojimą „The Wall Street Journal“ pradėjo rašytojas Danas Crane'as.
„Kaip nuostabu, jis tikriausiai užsiima tai či“, – pasakė autorius savo merginai. Jie tikėjosi šiame nepaprasto grožio paplūdimyje atsikvėpti nuo asmenukių lazdelėmis ir „GoPro“ kameromis apsiginklavusių turistų.
„Bet luktelėk. Ne, nesvarbu, – po akimirkos sumurmėjo autorius, – jis tik fotografuoja panoraminę nuotrauką su savo „iPhone.“
Svajonių paplūdimio – nė kvapo
Tai buvo paskutinė porelės diena Maljorkoje, kurią lydėjo nepriekaištingi orai: buvo šilta, o danguje nė debesėlio.
D.Crane'as su mergina saloje praleido šiek tiek ilgiau nei savaitę, tačiau dėl lietaus, kuris dažnai pliaupė po pietų, ir vyro išskirtinio sugebėjimo pasiklysti, iki pat paskutinės dienos visos šio išsvajoto paplūdimio paieškos baigdavosi nesėkme.
Be abejonės, Maljorka yra nusėta gražių paplūdimių. Bet, užuot mėgavęsis šiais paplūdimiais, rašytojas su savo partnere praleido absurdiškai daug laiko internete tikrindami orų prognozes ir ieškodami tos vienos išskirtinės tylios, atokios, balto smėlio nuklotos nedidelės įlankos, kurios krantus skalauja mėlynas vanduo.
Tikėdamasi, kad tarsi sirenų pašaukti jie lyg į kitą pasaulį pasiners tokiame pasakiškame paplūdimyje, kokį matė daugybėje „Instagram“ nuotraukų, pora ir atvyko į šią salą nuo rytinių Ispanijos krantų.
„Kelionės pradžioje pasitaikiusią saulėtą popietę, kokių buvo nedaug, mes dvi valandas pėdinome pakrante bandydami surasti paplūdimį, kuris buvo rekomenduojamas mūsų atostogų buveinėje“, – pasakojo rašytojas.
„Išpilti prakaito paklusniai sekėme rodykles ant ranka nuterliotų ženklų, kurie vedė nesaugiu taku žemyn. Ten išvydome didelius akmenis, ant kurių deginosi keli žmonės.
Nebuvo jokio smėlio ir net pakankamai vietos atsigulti, tad apsisukome“, – apie nesėkmingas tobulo paplūdimio paieškas pasakojo D.Crane'as.
Tad vyras ėmė svarstyti, ar ramybės apgaubtas smėlėtas paplūdimys išvis egzistuoja.
Išgąsdino automobiliai
Priešpaskutinę dieną atostogautojai vis dar nebuvo radę išsvajotojo rojaus kampelio. Be to, ir vėl lijo. Bet buvo ir gerų naujienų. Pažvelgęs į savo telefono orų programėlę D.Crane'as nudžiugo: ji pranešė, kad kitą dieną skaidriame danguje netrukdoma švies saulė.
Pora tuoj pat pakeitė skrydžių datas, prasitęsė kelionę dviem dienomis ir persikėlė į kitą salos pusę šalia Kalo des Moro paplūdimio, kurį užtiko internete.
„Jis atrodė kaip milžiniškas kristalinis baseinas, įrėmintas balto smėlio ir dviejų uolų, kurios jį saugojo nuo jūros“, – prisiminė rašytojas.
Tad pabudę rytą poilsiautojai susipakavo užkandžius ir kupini vilčių patraukė į šį paplūdimį. Atvažiavę išvydo, kad nedidelė mašinų aikštelė prikimšta automobilių. Toks vaizdas išties nustebino ir privertė sunerimti, nes buvo dar gana ankstus rytas.
„Pasistatėme automobilį prie šaligatvio ir nusekėme paskui virtinę kitų į paplūdimį išsirengusių žmonių pro vartus, ant kurių buvo užrašyta „Privati valda“.
Šiek tiek paėjus priekyje ėmė ryškėti vaizdas, kuris priminė mūsų išsvajotą paplūdimį“, – pasakojo vaikinas.
Rado žmonių jūrą
Poilsiautojai nusileido stačiu keliu žemyn. Apačioje atsivėrė vaizdas, apie kurį pora seniai svajojo, išskyrus tai, kad paplūdimyje nepajuto jokios ramybės auros – jis buvo nusėtas žmonių.
Tuo tarpu mėgėjai fotografai vienas kitam perdavinėjo savo „iPhone“ telefonus lyg karštą bulvę ir tarsi burtininkai į visas puses mosavo asmenukių lazdomis.
„Vienas vaikinas ant galvos buvo užsirišęs raištį, prie kurio buvo pritvirtinta keista lūpų dažų formos kamera, o kitas atrodė kaip tai či guru...“ – pasakojo rašytojas.
„Užuot atsipalaidavę, pradėjome šaipytis iš aplinkui bruzdančių žmonių. Jiems nepakako paprasčiausiai nusifotografuoti ir eiti plaukioti: viskas, ką jie patyrė, turėjo būti nufilmuota aukštos rezoliucijos kamera ir paviešinta internete, kad jų vaizdo įrašai galėtų surinkti kuo daugiau „patinka“ ir taip atostogos įgautų prasmę“, – patirtimi dalijosi rašytojas.
„Tai atrodė lyg visų žmonių, kurių nusprendžiau nesekti socialiniuose tinkluose, suvažiavimas. Jei tik galėčiau atsisakyti juos čia matyti taip paprastai, kaip tai padarau internete“, – sakė D.Crane'o mergina. Vis dėlto porai teko pripažinti, kad šios technologijų sukeltos narcisizmo apraiškos jiems buvo svarbiau nei pats paplūdimys.
„Ateityje visi versis per galvą, kad nufotografuotų kuo įdomesnę nuotrauką ar padarytų vaizdo įrašą, kurių niekas nenorės matyti“, – savo merginai sušnabždėjo vyras.
Galiausiai minia jiems pabodo ir poilsiautojai paliko paplūdimį, o jų vietą akimirksniu užėmė kas nors kitas.
„Greičiausiai mums reikia pasidaryti asmenukę, – pasiūlė jis, – kaipgi kitaip kas nors sužinos, kad mes čia buvome?“
Tuomet jie nusifotografavo ir prieš paviešindami nuotrauką apkirpo ją, kad nebūtų matyti minios. Iki šiol nuotrauka socialiniame tinkle „Instagram“ sulaukė 39 „patinka“.
