Tėvų meilės nepatyrę išlepėliai žarstosi milijonais Vakaruose

Pagrindiniai jaunosios Kinijos turčių kartos bruožai – prabangos siekis ir tuštybė. Fuerdajais vadinami kinai pasirengę iššvaistyti viską, ką uždirbo jų tėvai. Bet kodėl jie vis dažniau tai daro užsienyje?

Turtingiausių Kinijos žmonių atžalos, populiariai vadinamos fuerdajais, plūsta į Vakarus, kur brangiausius automobilius perka nesusimąstydamos.<br>„Reuters“/„Scanpix“ nuotr.
Turtingiausių Kinijos žmonių atžalos, populiariai vadinamos fuerdajais, plūsta į Vakarus, kur brangiausius automobilius perka nesusimąstydamos.<br>„Reuters“/„Scanpix“ nuotr.
Naujieji kinai turi tiek pinigų, kad teigia, jog jiems jau nusibodo „paprasčiausios“ rankinės „Chanel“.
Naujieji kinai turi tiek pinigų, kad teigia, jog jiems jau nusibodo „paprasčiausios“ rankinės „Chanel“.
Daugiau nuotraukų (3)

Jorūnė Kazlauskaitė („Lietuvos rytas“)

Feb 27, 2016, 9:39 PM, atnaujinta Jun 6, 2017, 6:43 AM

Ketvirtadienį paaiškėjo, kad Pekinas jau pralenkė Niujorką čia gyvenančių milijardierių skaičiumi. Tačiau pasakiškai turtingų Kinijos milijardierių atžalos dabar masiškai traukia į Vakarus.

Šie tėvų pinigus žarstantys lepūnėliai per pastarąjį dešimtmetį ėmė plūsti į Londoną, Niujorką, Los Andželą, Vankuverį ir kitus didžiuosius pasaulio miestus.

Čia jie ne tik tuština brangiausių parduotuvių vitrinas, bet ir vieną po kito perka nekilnojamojo turto objektus.

Turtingiausių Kinijos žmonių vaikai – juos jau įprasta vadinti fuerdajais („fuerdai“) – vakariečių sąmonėje sudaro tokį įvaizdį, kokį anksčiau turėjo naujieji rusai arba iš naftos turtingų šalių atvykstantys arabai.

Kai kuriems šie jauni kinai – dosnūs klientai atvertomis piniginėmis, o kai kuriems – lyg dantų skausmas erzinantys tradicinių Kinijos vertybių griovėjai, skandalų pažeriantys kone kas mėnesį.

Bet kodėl šie turtingi kinų vaikai savo pinigus kuo toliau, tuo dažniau leidžia ne Pekine, o Vakaruose? Regis, Kinijos milijardieriams kituose žemynuose – kur nemato žvitri raudona Komunistų partijos akis – naudinga ne tik investuoti pinigus, bet ir lepinti savo atžalas.

Siutinantys kinų turčiai

Tai pirmas kartas istorijoje, kai iš Kinijos masiškai išvyksta turtuoliai. Tiksliau, sparnus kelia jų atžalos, kurios nuo paauglystės įsikuria Vakarų metropoliuose: čia mokosi, socializuojasi ir mėgina įleisti šaknis.

Fuerdajais – turtinga antrąja karta – vadinami kinai tėvų pinigų neskaičiuoja. Jie perka prabangius automobilius, vardinius drabužius, nekilnojamąjį turtą ir privačius lėktuvus.

O dažnas, paklaustas, kiek turi pinigų, su šelmiška šypsenėle atšauna: „Daugiau, nei sugebėčiau išleisti.“

Jų nuotraukos socialiniuose tinkluose kai ką tiesiog siutina: fuerdajai degina pluoštus banknotų, dėl pramogos daužo brangiausius planetos automobilius ir gurkšnoja gėrimus, kurie kainuoja daugiau, nei per mėnesį uždirba vidurinės klasės kinas.

Lepūnėliai gyvena taip, kad gali nupirkti savo šuniui du paauksuotus išmaniuosius „Apple“ laikrodžius ir papuošti jais priekines keturkojo letenas. O ką? Gal augintinis norės pasitikrinti savo paskyrą „Facebook“?

Regis, išties nėra nieko, ko šie 20–30 metų kinai negalėtų įpirkti. Prabangiausios parduotuvės turtuoliams – kasdienybė.

„Jie čia elgiasi kaip kokiame paprastame prekybos centre, – žurnalui „The New Yorker“ tvirtino vienoje prabangioje Vankuverio universalinėje parduotuvėje dirbanti pardavėja. – Tris tūkstančius dolerių (2,7 tūkst. eurų) kainuojančius drabužius jie perka lengva ranka – kaip kokį pakelį pieno.“

Kita tame pačiame centre dirbanti moteris linksėjo galva ir aiškino, kad taip masiškai perkant prabangos prekes ir dizainerių apdarus nebelieka jokio išskirtinumo ar prestižo pojūčio.

Moterų pokalbį su žurnalistu išgirdusi ten apsipirkinėjusi jaunutė kinė tik patvirtino: „Tikra teisybė. Aš net nebegaliu žiūrėti į rankines „Chanel“. Dabar jas turi visos fuerdajų merginos ir jų tetulės.“

Nebemoka leisti pinigų

Toks neapgalvotas ir neracionalus naujosios kinų kartos pinigų švaistymas, anot sociologų ir istorikų, neturėtų stebinti.

Maždaug trečdalis Kinijos turto priklauso vos vienam procentui šalies gyventojų. Ši valstybė kartu su Rusija yra viena iš vos kelių šalių, kurioje turtinė atskirtis buvo panaikinta komunistinės revoliucijos, o vėliau vėl atsirado.

Dėl komunizmo visas Kinijos turtas yra naujas turtas. Būtent todėl čia nėra aristokratiškų tradicijų ar nusistovėjusių elito papročių.

Tai reiškia, kad nėra ir tradicijų, kaip leisti pinigus. Tiesa, bent jau fuerdajų tėvai dažnai kopijuoja Vakarų elitą: aukcionuose šluoja Europos meną, nors juo nesidomi, ir perka Prancūzijos vynuogynus, kuriais nemoka rūpintis.

Tuo metu jų atžalos elgiasi kaip išmano: neskaičiuodamos perka viską, ko tik užsigeidžia.

Išsiunčia išlaidauti svetur

Tačiau dabar kosmines sumas šie jaunuoliai leidžia ne savo tėvų pašonėje gimtojoje Kinijoje.

Pasiėmę storas pinigines jie masiškai vyksta į Vakarus.

Taip yra pirmiausia todėl, nes kinams rūpi, kad jų vaikai gautų gerą išsilavinimą. O Kinijos aukštosiose mokyklose vietų užtenka ne visiems – jų skaičius ribotas. To negali pakeisti netgi pinigai.

Be to, Vakarų universitetų diplomai laikomi prestižo ženklu Kinijos elito sluoksniuose.

Kai kurie tėvai taip pat mano, kad vaikams, kurie galbūt kada nors perims šeimos verslą, naudinga pamatyti, kaip gyvena žmonės Vakaruose, ir pajusti, ką reiškia be jokių taisyklių mėgautis prabanga.

Įprastas dėsningumas: kuo neturtingesni vaikystėje buvo šių vaikų tėvai, tuo daugiau prabangos jie nori suteikti savo vaikams.

Svarbiausia tai, kad turtingiausiems kinams rūpi išsaugoti savo pinigus. O Kinijoje laikyti visą turtą – rizikinga.

Daugybė labiausiai prakutusių šios šalies žmonių gali paliudyti, kad vieta žurnalo „Forbes“ skelbiamame turtingiausių planetos žmonių sąraše tolygi prakeikimui – tave pradeda tikrinti valdžia, kuri mėgina užuosti korupciją.

Tad geriau paslėpti turtus ten, kur nemato partijos akys, – investuoti į prabangų nekilnojamąjį turtą užsienyje ir leisti vaikams išlaidauti ne Komunistų partijos prieangyje, o už vandenyno.

Pavyzdžiui, Kanados mieste Vankuveryje, kur nekilnojamasis turtas pigesnis negu Niujorke ar Honkonge, brokeriai dabar turi daugiau klientų iš Kinijos negu laisvų būstų, kuriuos jiems gali pasiūlyti.

„Jie perka nekilnojamąjį turtą nė nesudvejodami. Pirmiausia dėl to, kad jį pirkti ekonomiška.

Be to, šie žmonės turi tiek pinigų, kad nori juos išskirstyti ir investuoti šalyje, kur jie būtų saugūs“, – pasakojo Vankuveryje nekilnojamojo turto įmonę turintis Paulas Oei.

Jauni kinai apsigyvena prabangiausiuose rajonuose, čia iki astronominių aukštumų iškeldami ir taip nebejuokingas nekilnojamojo turto kainas.

„Man labai sekėsi verslas, – teigė vienas turtuolių rajone gyvenantis kanadietis. – Tačiau dabar mano sklypas tapo vertas daugiau pinigų, nei uždirbau per visą gyvenimą. O tai daug pasako.“

Sudėtingi šeimų santykiai

Tokius pasakiškus turtus valdantys jaunieji kinai turėtų perimti savo tėvų verslą.

Tačiau viena problema – daugybė jų to daryti visai nenori ar neturi tam sugebėjimų.

2012 metais Šanchajaus transporto universiteto tyrime apskaičiuota, kad net 82 proc. visų fuerdajų nenori perimti verslo iš tėvų.

„Mano tėvelis nenori, kad sužlugdyčiau kompaniją, kurią jis taip sunkiai kūrė, – tikino viena jauna kinė. – Todėl jis sako: „Jeigu neturi galimybės perimti, geriau jau kas mėnesį susirink pinigus ir pasisamdyk ką nors, kas valdytų įmonę už tave.“

Kad išbandytų savo vaikų tinkamumą paveldėti verslą, turtuoliai kinai jiems leidžia kurti savo versliukus.

Tad jauni kinai vis dažniau Vakaruose atidaro madingus restoranėlius, kuria savo mados ar papuošalų linijas, kompiuterinius žaidimus. Arba užsiima kuo nors, kas tiesiog džiugina juos pačius – net jei tai nuostolinga.

Vis dėlto dažniausiai fuerdajai mieliau renkasi nedirbti. Bet ir į Kiniją sugrįžti nebenori – teigia, kad šalyje nebepritaptų ir nebesuprastų kiniško verslo subtilybių. Be to, jaunuolius morališkai smukdo supratimas, kad jie turi viską, išskyrus galimybę pralenkti savo tėvus. Juk viskas, ką jie pasieks, bus priskirta prie šeimos, o ne jų pačių laimėjimų.

„Žmonės visada sakys, kad tavo kompetencija yra tik tokia, kad reinkarnavaisi į gerą šeimą“, – teigė vienas naujasis kinas, kurio tėvui Kinijoje priklauso viena garsi reklamos agentūra.

Gilūs emociniai randai

Tačiau šie jauni turtuoliai ne tik nenori būti tėvų šešėlyje, bet ir apskritai su jais neturi šiltų ir stiprių ryšių.

Nors fuerdajai yra finansiškai aprūpinti, dauguma jų turi gilių psichologinių žaizdų ir jaučiasi kaip iš lizdo išmesti paukščiukai.

Knygą „Turto našta“ („Burden of Wealth“) parašęs Wang Daqi atskleidė, kad kalbėdamasis su turtuolių vaikais nuolat girdėjo, jog beveik visi jie vaikystėje jautėsi vieniši.

„Atrodo, kad jiems augant tėvų dažnai šalia nebūdavo, – aiškino Wang Daqi. – Jie būdavo išsiunčiami mokytis į užsienį, o tėvai mėgindavo išpirkti kaltę duodami jiems kuo daugiau pinigų.“

Vaikai būdavo siunčiami į internatinius darželius, vėliau – į specialias mokyklas – net jei tėvai gyvendavo visai šalia.

Todėl vietoj vaikystėje reikalingo tėvų dėmesio turtingų kinų vaikai gaudavo daugybę žaislų. Kaip ir dabar – jie turi pinigų, bet ne šeimas.

Daug šių jaunuolių dabar pripažįsta, kad su tėvais negali būti draugai ir nejaučia jiems šiltų jausmų.

„Kartą paskambinau savo tėvui. Pasakiau: „Myliu tave, tėti.“ Jis patylėjo ir tada paklausė: „Gal tu girtas?“ – pasakojo vienas jaunas kinas, pavarde Wang.

Todėl dabar jie kartu su kitais Vakaruose sutiktais fuerdajais kuria savo gyvenimą, kurį įprasmina nuolat braukoma kredito kortelė.

„Tavo laimė priklauso ne nuo to, kiek pinigų savo sąskaitoje turi. Pinigai gali nupirkti namus, bet ne šeimą. Laikrodį, bet ne laiką“, – samprotavo kinė Zhang Jiale, kuri, kaip ir kiti fuerdajai, tvindo socialinius tinklus savo prabangaus gyvenimo kadrais.

Tavo laimė priklauso ne nuo to, kiek pinigų savo sąskaitoje turi. Pinigai gali nupirkti namus, bet ne šeimą. Laikrodį, bet ne laiką. Zhang Jiale

Auklėja pats prezidentas

Vis dėlto apie fuerdajų jausmus Kinijoje, kurioje egzistuoja didelė socialinė nelygybė, mažai kas mąsto.

Vieniems šie jaunuoliai kelia smalsumą ir susižavėjimą, o kitus tiesiog siutinte siutina.

Kinijoje šiuo metu labai populiarios muilo operos ir realybės šou, kuriuose pagrindiniai veikėjai yra jaunieji turtuoliai. Daugybė kinų, kurie apie tokius turtus gali tik pasvajoti, su susidomėjimu žiūri, kaip rengiasi elitas ir su kokiomis problemomis jam tenka susidurti.

Bet daug kam fuerdajai kelia tik pasipiktinimą. Viename interneto forume anoniminis internautas tūžo: „Šie nebrendylos švaisto tai, ko neuždirbo. O jų groteskiški pasirodymai yra nuodai dirbančiai kinų visuomenei.“

Kinijos prezidentui Xi Jinpingui pro akis taip pat neprasprūsta pasakiškai turtingų lepūnėlių išlaidavimas. Neseniai jis sukritikavo jaunąją kartą dėl nesugebėjimo suvokti, kaip sunkiai uždirbami pinigai.

„Reikia parodyti jaunajai kartai, iš kur ateina pinigai ir kaip gyventi teigiamą gyvenimą“, – aiškino komunistinės Kinijos vadas, o po tokių jo pareiškimų vyriausybė net surengė kursus turtuolių vaikams, kuriuose aiškino apie tradicines tautos vertybes ir socialinę atsakomybę.

Rakštis Kinijos ateičiai

Yra ir nuomonių, kad socialiniuose tinkluose savo nuotraukas su pinigų šūsnimis demonstruojantys fuerdajai ne tik daro Kinijai gėdą, bet ir yra ekonominė ir net politinė grėsmė šaliai.

„Jie žino, kaip rodyti savo turtą, bet visiškai nenutuokia, kaip jį sukurti“, – teigė Kinijos Vieningojo fronto Darbo departamentas, veikiantis kaip tarpininkas tarp partijos ir nepartinio šalies elito.

Juk dabar, kai Kinijos ekonomikos augimas pradeda lėtėti, Komunistų partija ieško atpirkimo ožių.

O toks tampa būtent šalies jaunasis elitas. Todėl jam teks pasistengti, kad įrodytų, jog Kinijos ateities karta nėra vien pinigus švaistantys ir prabangius automobilius daužantys lepūnėliai.

Tik ar jie norės atsisakyti nerūpestingo gyvenimo Vakaruose? Mat dabar akivaizdu: gyvename laikais, kai Šilko kelias jau pakeitęs kryptį. Nebe vakariečiai keliauja į Kiniją pirkti prabangos prekių, o kinai plūsta į Vakarus mėgautis turtais.

Kaip primena Kolumbijos universiteto profesorius Shamusas Khanas, pirmasis Kinijos susidūrimas su globalizacija ir atsivėrimas pasauliui baigėsi Opiumo karais ir Kinijos imperijos žlugimu.

Anot profesoriaus, „Kinijos elito atsiradimas yra antrasis šalies susidūrimas su globalizacijos procesais“.

Todėl įdomu: kur toks atsivėrimas pasauliui Azijos milžinę nuves šį kartą?

Kinus stebina įžūlių jaunųjų turtuolių elgesys

Kinija beveik kas mėnesį kalba apie naują skandalą, kurį sukelia pinigais aptekę milijardierių vaikai. Regis, jiems patiems labai patinka stebinti visuomenę.

Jauni ir turtingi kinai mėgsta internete demonstruoti savo turtus. Jie fotografuojasi atsigulę ant pinigų, su milžiniškais maišais pirkinių rankose ir prie privačių lėktuvų. Tačiau kinus tiesiog pribloškė vienos jaunos kinės nuotrauka, kurioje ji laiko pluoštą juanių banknotų ir rengiasi juos padegti (nuotr.).

O turtuolis Wang Sicongas visus papiktino savo dovanomis keturkojui Sibiro haskių veislės augintiniui. Paskelbęs savo šuns su dviem paauksuotais išmaniaisiais laikrodžiais nuotrauką, vaikinas neva įgarsino augintinio mintis: „Cha cha, aš turiu naujus laikrodžius! Iš tiesų turėčiau segėti keturis, nes esu keturkojis. Bet užsisegiau tik du, nes to jau būtų per daug.“

2012 metais Kiniją pribloškė vieno valstybės pareigūno sūnaus Ling Gu Pekine padaryta avarija. 23-ejų vaikinas į šipulius sudaužė naujintelį „Ferrari 458 Spider“. Į įvykio vietą atvykę pareigūnai rado nebegyvą vaikiną ir tris sunkiai sužeistas merginas. Dvi jų buvo visiškai nuogos.

O 2013-aisiais dabar jau 23 metų turtuolė Guo Meimei įsipainiojo į sekso skandalą – kitas turtingas kinas paskleidė gandus, kad ji parsiduoda už pinigus.

Į tokius kaltinimus mergina atsakė internete paskelbdama nuotrauką su 695 tūkst. eurų vertės kazino žetonais ir po ja prirašydama: „Aš pernelyg turtinga, kad pardavinėčiau seksą.“ Tiesa, po metų paaiškėjo, kad Guo Meimei kūnas iš tiesų buvo prekė, kurią pirkdavo kiti turtuoliai.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2023 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.