Bažnyčios lyderiai ir sveikatos apsaugos pareigūnai reiškė nepritarimą šiai praktikai, kuri sulieja katalikybę su liaudies tikėjimais, bet kasmet rengiami ritualai toliau pritraukia ir dalyvius, ir didžiules stebėtojų minias, ypač – šiaurinėje Pampangos provincijoje.
Kruvini nukryžiavimo ritualai buvo visą dieną atliekami dulkėtuose laukuose, stebint tūkstančiams žiūrovų, o kiti atgailaujantieji plakė save iki kraujo rimbais.
Senovės romėnų kariais persirengę vyrai plaktukais kalė dideles metalines vinis per Willy Salvadoro delnus ir kojas, kai jis gulėjo ant medinio kryžiaus išskėtęs rankas – tylėdamas, nuo skausmo perkreiptu veidu.
„Tai mano būdas asmeniškai padėkoti Jam (Dievui) – už tai, kad jis mane išgydė“, – 59 metų žvejys sakė naujienų agentūrai AFP. Po kelių minučių tas basas vyras buvo nutemptas San Chuano kaimo gatvelėmis.
„Žinau, kad manimi nepatikėsite, bet Dievas padėjo man atsigauti po nervų lūžio“, – teigė W.Salvadoras, pridūręs, kad leidžiasi nukryžiuojamas kasmet nuo 2006 metų.
Ritualiniai nukryžiavimai, viena iš ekstremaliausių Dievo garbinimo formų katalikų pasaulyje, Didįjį penktadienį tradiciškai rengiami kai kuriuose Filipinų kaimuose.
Tokiu būdu tikintieji atvaizduoja Jėzaus Kristaus nukryžiavimą, kuris, kaip tiki krikščionys, buvo žmonijos nuodėmių atpirkimo aktas.
Atgailaujantys savanoriai prikalami prie kryžiaus per delnus ir kojas, bet vinys nelaiko žmogaus svorio. Ritualo dalyviai prikalti prie kryžiaus būna tik kelias minutes – po to jie yra nuimami, o jų kraujuojančios žaizdos sutvarstomos.
Filipinai yra didžiausia Azijos katalikų citadelė, kurioje gyvena daugiau kaip 80 mln. tikinčiųjų ir kurioje Bažnyčia turi didelę įtaką, lemiančią, kad skyrybos ir abortai iki šiol nėra įteisinti.
Tačiau šalyje katalikišką tikėjimą neretai papildo vietos prietarai – pavyzdžiui, kai kurie žmonės Didįjį penktadienį po 15 val. vengia praustis po dušu ir skalbti, kad neprisišauktų nesėkmės.
