Į Suomiją Velykų dvasią atneša raganaitės

Suomijos miestelių gatvėse prieš Velykas laksto mažos raganaitės. Tačiau bijoti tikrai nereikia: jos dovanoja puokšteles karklų kačiukų ir linki sėkmės, o mainais prašo margučių, saldainių, šokolado.

Prieš Velykas Suomijos gyventojai prie savo namų durų sulaukia mielų svečių – mažų linksmų raganaičių.<br>AP nuotr.
Prieš Velykas Suomijos gyventojai prie savo namų durų sulaukia mielų svečių – mažų linksmų raganaičių.<br>AP nuotr.
Prieš Velykas Suomijos gyventojai prie savo namų durų sulaukia mielų svečių – mažų linksmų raganaičių.
Prieš Velykas Suomijos gyventojai prie savo namų durų sulaukia mielų svečių – mažų linksmų raganaičių.
Daugiau nuotraukų (2)

„Lietuvos rytas“

Mar 28, 2016, 7:31 PM, atnaujinta May 31, 2017, 8:59 AM

Kiekvienais metais prieš pat Velykas prie Suomijos gyventojų durų pasirodo raganomis pasivertusios mergaitės.

Jos išsipiešia veidą raudonais ir juodais taškeliais, apsiriša galvą skarele ir pasiima kibirėlius ar metalinius arbatinukus, kad susidėtų gėrybes, kurias gaus iš aplankytų žmonių.

Mielos raganaitės vaikšto nuo durų prie durų, suomius apiberia geriausiais linkėjimais ir padovanoja pavasario simbolį – pilkų karklų kačiukų šakelių, papuoštų spalvotais kaspinais ir plunksnomis.

Mainais už mergaičių linkėjimus suomiai atsilygina – dovanoja šokoladinių saldumynų ir margučių.

„Šakelė tau, skanėstas man!“ – prie vienų durų šiemet dainavo aštuonmetė raganaitė Isara ir mainais už linkėjimus gavo saują šokoladinių kiaušinių.

„Saldainiai – pats svarbiausias dalykas“, – sakė jos bendraamžė draugė Linda, saujoje gniauždama šakeles.

Tokios tradicijos, primenančios lietuviškas Užgavėnes ir amerikietiškąjį Heloviną, atskleidžia Suomijos mėginimą suderinti kelias kaimyninių šalių kultūras.

Sakoma, kad Velykų laukimo tradicijos Suomijoje prasidėjo Karelijos pusiasalyje, kur stiprios rusiškos tradicijos, ir vėliau išplito po visą šalį.

Rusijos stačiatikiai tradiciškai palaimina gyvulių bandą ir galvijus paliesdami juos karklų šakelėmis. Dabar jas dovanoja Suomijos raganaitės.

O štai persirengimo raganaitėmis tradicijos į Suomiją atėjo iš kaimyninės Švedijos.

Pastarojoje šalyje nuo XIX amžiaus vaikai prieš Velykas persirengia kostiumais ir vaikšto nuo durų prie durų mainydami savo piešinėlius į saldainius.

Suomija, turinti 1,2 tūkst. kilometrų ilgio sieną su Rusija, beveik šimtmetį buvo pusiau autonomiška kunigaikštystė Rusijos imperijoje.

1917-aisiais šalis paskelbė savo autonomiją. Prieš tai Suomija septynis amžius buvo Švedijos Karalystės dalis.

Tačiau raganaičių su karklų šakelėmis tradicija atsirado tik praėjusio amžiaus 8-ajame dešimtmetyje. Nuo tada prie suomių namų durų pasirodo mielos linksmos mergaitės, prašančios šokolado ir saldainių.

Tiesa, šiomis dienomis kiek pasikeitė raganaičių mados.

Suomiai juokauja, kad jų dukros dabar nori būti anglosaksiškomis raganomis ir vietoj spalvingų skarelių ant galvos nešioti smailas juodas kepures. (AP, LR)

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.