O dabar J.Trudeau spėjo pasižymėti ir savo žiniomis apie kvantinius kompiuterius.
Jam lankantis fizikos tyrimų centre, Kanados premjerui vienas žurnalistas uždavė klausimą.
„Neketinu jūsų prašyti paaiškinti, kaip veikia kvantiniai kompiuteriai, tačiau mane domina, kada, jūsų nuomone, Kanada atnaujins savo misiją prieš „Islamo valstybę“ ir kaip šalis ruošiasi tam?“ – paklausė reporteris.
Tačiau vietoj to, kad įsiveltų į įprastus diplomatijos aiškinimus, jis pradėjo atsakinėti į pirmąją žurnalisto klausimo dalį.
„Įprasti kompiuteriai veikia dvejetainės sistemos pagrindu – arba laidas įjungtas, arba ne, – juoką publikoje sukėlė J.Trudeau. – Kvantinės būsenos leidžia į vieną informacijos vienetą įrašyti daug sudėtingesnius duomenis.“
„Kvantinio kompiuterio bitas gali būti sudėtingesnis, nes, kaip žinome, objektai gali būti ir dalelės, ir bangos, ir šis neapibrėžtumo principas leidžia užkoduoti daugiau informacijos į kur kas mažesnį kompiuterį.“
Dalis kanadiečių neslėpė susižavėjimo politiku.
„Mano premjeras gali paaiškinti esminį kvantinių kompiuterių principą? Man atrodo, aš truputį apsiverkiau“, – džiūgavo vienas „Facebook“ vartotojas.
Tiesa, J.Trudeau „svajonių vyru“ jau spėjusios paskelbti žiniasklaidos priemonės neatkreipė dėmesio į tai, kad pats ministras pirmininkas paprašė šio klausimo.
Spaudos konferencijos pradžioje jis pajuokavo: „Labai tikiuosi, kad kas nors iš jūsų manęs paklaus apie kvantinius kompiuterius, nes kaip tik apie juos skaičiau visą rytą.“
Be to, ne visi mokslininkai liko tokie sužavėti ir rado nemažai klaidų J.Trudeau aiškinime.
Nors įprastų kompiuterių veikimo principą politikas paaiškino teisingai, vėliau pradėjęs kalbėti apie kvantines būsenas jis neteisingai nurodė, jog jose egzistuoja bito arba informacijos vieneto sąvoka.
Mat objektų kvantinėse būsenose iš principo negalima išmatuoti ir nustatyti, kur vienas vienetas prasideda ir kur jis baigiasi.
Tačiau ir jie pripažino, kad premjero susidomėjimas šia mokslo sritimi yra naudingas.
