Šį mėnesį Kinijoje buvo paminėta Švietimo apie nacionalinį saugumą diena. Ta proga valstybės valdžia miestų gatvėse iškabino plakatus, kurie perspėja jaunas kines biurokrates saugotis „gražių užsieniečių“, nes jie esą gali būti šnipai.
Plakate pavaizduotas 16-os paveikslėlių komiksas pavadinimu „Pavojinga meilė“.
Spalvinguose paveikslėliuose pasakojama, kaip jaunutė Kinijos valstybės tarnautoja Xiao Li viename vakarėlyje susipažįsta su raudonplaukiu užsieniečiu Davidu ir su juo užmezga šiltus santykius.
Vaikinas tikina, kad yra į komandiruotę Kinijoje atsiųstas mokslininkas, tačiau iš tiesų jis – šnipas.
Komikse vaizduojama, kaip jis apsuka galvą Xiao Li žarstydamas komplimentus apie jos išvaizdą, dovanodamas puokštes rožių, vesdamasis merginą prabangiai vakarieniauti ir pasivaikščioti parke.
Tačiau vos tik Xiao Li perduoda jam slaptus dokumentus iš savo darbo valstybiniame propagandos biure, policija porelę areštuoja.
Viename paskutinių plakato paveikslėlių Xiao Li pavaizduota sėdinti su antrankiais priešais du policininkus, kurie merginai pamokslauja, kad ji turi „menką supratimą apie valstybės tarnautojo darbo slaptumą“.
Kinijos valdžia tokius plakatus nurodė iškabinti viešosiose vietose, kad valstybės tarnautojos geriau suvoktų, jog reikia saugoti slaptą informaciją, ir pamačiusios įtartiną užsieniečių veiklą iš karto praneštų valstybės saugumo struktūroms.
Šalies prezidentas Xi Jinpingas laiko kovą su šnipinėjimu vienu svarbiausių savo prioritetų. Jam atėjus į valdžią buvo įkurta karštoji linija – žmonės gali skambinti ja visą parą ir pranešinėti apie įtariamus žvalgybininkus.
Daug griežčiau imta bausti ir kinus, kurie išduoda valstybės paslaptis. Kinijos baudžiamojo kodekso straipsnyje numatoma, kad tas, kuris „vagia, slapta renka, perka ar neteisėtai perduoda valstybės paslaptis ar žvalgybinę informaciją žmonėms iš užsienio, gali būti nuteistas mažiausiai penkeriems metams kalėjimo“.
„Taip Kinijos valdžia siekia parodyti, kad egzistuoja žiaurios bausmės tiems, kurie nusižengia nacionalinio saugumo taisyklėms, – aiškino Londono karališkojo koledžo mokslininkė Eva Pils. – Tokia bausmė veikia kaip perspėjimas.“ (AP, LR)
