Šiemet jau šimtąjį kartą Niujorko Konio saloje vyko garsiosios kasmetės „Nathan’s“ dešrainių valgymo varžybos.
Šios varžybos kiekvienais metais liepos 4-ąją pritraukia gabiausius ėdrūnus iš viso pasaulio, kurie varžosi dėl garstyčių geltonumo spalvos diržo ir piniginio prizo.
Tačiau panašių valgymo varžybų netrūksta ir kitose JAV dalyse.
Dešrainių, mėsainių ir kitokio amerikietiško maisto šlamštimo čempionatai – šalies fenomenas, gyvuojantis per šimtą metų.
Naujas valgymo čempionas
Pirmadienį, per JAV Nepriklausomybės dieną, vykusiame dešrainių mūšyje kelią į pergalę dantimis prasiskynė Nasrais pravardžiuojamas valgymo legenda Joey Chestnutas.
Rajūnas čempiono titulą ir laimėtojo diržą susigrąžino iš kylančios žvaigždės Matto Stonie, pravarde Megarupūžė.
„Pernai buvo sunku, – gerbėjams pasakojo 10 tūkstančių JAV dolerių (9 tūkst. eurų) laimėjęs J.Chestnutas. – Šie metai buvo patys geriausi.“
Lygiai prieš metus M.Stonie sugebėjo aplenkti net aštuonerius metus iš eilės ligi tol laimėtoju tapusį J.Chestnutą, kuris pirmadienį pagaliau atkeršijo naujokui ir jį pastatė į vietą.
Pirmadienį Nasrai per 10 minučių keliais kąsniais prarijo 70 dešrainių, o Megarupūžė – vos 53.
„Nathan’s“ bandelių su dešrelėmis šlamštimo varžybose dalyvauja 20 pajėgiausių greitojo maisto valgytojų, kuriems pavyko pereiti atrankos etapus. Rungtynių tikslas – per 10 minučių suvalgyti kuo daugiau dešrainių.
Šitoks iššūkis išgąsdintų net ir didžiausius smaguriautojus.
Savitas JAV sportas
Valgymo varžybos JAV per kiek daugiau nei šimtą metų tapo pramoga, neatsiejama nuo vasaros linksmybių, festivalių.
Tai kartu ir savotiškas būdas visiems pademonstruoti savo patriotiškumą į skrandį vieną po kito dedantis dešimtis amerikietiškų patiekalų: dešrainių, mėsainių, spurgų, keptų kukurūzų ir kitų laisvės šalies skanėstų.
Dabar maisto rijimo varžybos pritraukia tiek daug dėmesio, kad „Nathan’s“ transliuoja net nacionalinė sporto televizija ESPN.
Daugybė amerikiečių domisi tokiomis valgymo kovomis, todėl ir nemažai jų kyla pagunda patiems tapti maisto čempionais. Tačiau kaip tai padaryti?
Du konkurentų nebijantys „profesionalūs maisto rajūnai“ – modelis Nela Zisser ir šlovės televizijos ekrane besivaikantis Yasiras Salemas – paaiškino, ko reikia, kad naujokai taptų valgymo čempionatų galiūnais, o ne dešrelėmis springstančiais arba spurgų gabalus atpilančiais mėgėjais.
„Tilps kur kas daugiau maisto, jei apie organus, ypač apie skrandį, nebus daug riebalų“, – patarė nuo picos valgymo konkurso Naujojoje Zelandijoje karjerą pradėjusi ir pirmu bandymu 19 suaugusių vyrų nurungusi N.Zisser.
Šių žmonių kelias į pergales nedaug skiriasi nuo to, ką daro žymiausi sportininkai ir gabiausi atletai: jie lavina stipriąsias savo savybes, daug ir nuolatos treniruojasi, specializuojasi pasirinkdami vieną techniką, aukoja patogumą dėl pergalės ir niekados nepasiduoda.
Vaizduotė ir liesumas
Y.Salemas rimtai rengtis valgymo varžyboms pradėjo prieš septynerius metus. Tada vyrui buvo smalsu, ar jam pavyks tapti televizijos sensacija.
Anot jo, tai tapo „ketverius metus užsitęsusiu juoku“: jis tiek metų mokėsi valgyti kaip čempionas, kol tapo aštuntu rajūnu pasaulyje.
Nors „Nathan’s“ dešrainių valgymo konkursas, kurį rengia įmonė, gaminanti garsiuosius „Nathan’s“ dešrainius, yra geriausiai žinoma ėdrūnų grumtynių arena, tokių varžybų JAV apstu.
Vien valgymo varžybų organizatorė „Major League Eating“ rengia 90 panašių valgymo varžybų.
Aštuntas pagal pajėgumą šios planetos valgytojas Y.Salemas pabrėžė, kad naujokams iš pradžių visuomet bus sunku laimėti varžybas, kurių tikslas – į skrandį prigrūsti kuo daugiau maisto.
Dėl to mėgėjams patariama rasti varžybas, kur svarbiausia ne pilvo tūris, o technika.
„Naujokams reikia ieškoti tokių varžybų, kuriose yra galimybė išbandyti naujus valgymo metodus, – aiškino Y.Salemas. – Tokiose varžybose žmonės, kurių skrandžio tūris didesnis, nebūtinai bus viršesni už tave.“
Kaip pavyzdį Y.Salemas pateikė vištų sparnelių valgymą: esą jie labai riebūs, dėl to lengviau nuslysta gerkle žemyn.
N.Zisser jam pritarė ir perspėjo, kad šio „sporto“ naujokai turėtų vengti sauso maisto – jis gali labai pakenkti gerklei.
Mokosi nepasiduoti
Maisto valgymo varžybose čempiono titulo siekiantys dalyviai privalo labai rūpintis savo sveikata ir daug sportuoti. Vos 50 kilogramų sverianti N.Zisser, kaip ir kitos profesionalios valgytojos, tikina, kad liekniems žmonėms į skrandį telpa daugiau maisto.
Valgymo varžybos, kaip ir bet kokia rimta konkurencinė veikla, toli gražu nėra toks paprastas dalykas, kaip daugelis įsivaizduoja.
Pelnyti aukso medalį – arba garstyčių geltonumo diržą – nepadės vien tik pomėgis valgyti. Nors aistra maistui padeda atletui nepasiduoti ir valgyti toliau.
Šias amerikietiško maisto šlamštimo varžybas galima prilyginti maratonui: norintys atlaikyti 10 ar daugiau nesibaigiančio valgymo minučių privalo būti geros fizinės formos.
Y.Salemas yra bėgikas ir dviratininkas, todėl jam ypač sekasi 58 kilometrų dviračių lenktynėse „Tour de Donut“, per kurias minant dviratį valgomos spurgos.
„Galbūt nesu nei dešrainių čempionas J.Chestnutas, nei profesionalus dviratininkas Gregas LeMondas, bet esu jų derinys“, – gyrėsi penkis kartus „Tour de Donut“ pirmąją vietą laimėjęs Y.Salemas.
Tačiau ištvermę didinantis sportas profesionaliems valgytojams svarbus ne vien dėl geresnių plaučių ir širdies.
Nuolatinės fizinės pastangos padeda suformuoti tikrą čempiono mąstyseną, kuri neleidžia pabėgti iš kovos, net jei skrandžiui prisipildžius prieš akis išnyra nauja dešrainių porcija.
Kąsnis po kąsnio
Prieš varžybas naujokai ne tik palaiko sportinę formą, bet ruošia ir lūpas, liežuvį, gerklę. Nors skirtingi valgytojai turi skirtingus pasirengimo būdus, visi jie į tokias varžybas žvelgia alkano atleto akimis ir dėl pergalės yra pasiryžę paaukoti kone viską.
Likus mėnesiui iki konkurso N.Zisser visiškai atsisako alkoholio ir kas savaitę į savo paskyrą tinkle „YouTube“ įkelia naujų vaizdo įrašų, kuriuose ji valgo.
Pavyzdžiui, ji bandė suvalgyti šimtą sūrainių, įveikė 10 tūkstančių kalorijų turinčius pusryčius ir mažiau negu per dvi minutes sušlamštė picą.
Kai kurie atletai prieš konkursą tyčia valgo mažiau, bet N.Zisser stengiasi pilvą ištampyti milžiniškais maisto kiekiais, o likus parai iki grumtynių ji išgeria keturis litrus vandens.
Y.Salemas naujokams rekomenduoja mėnuo iki varžybų treniruotis greitai valgant daugybę daržovių.
„Niekas nesugebės suvalgyti užsibrėžto maisto kiekio iš karto“, – aiškino legendinis „Tour de Donut“ dviratininkas Y.Salemas, kuris, kaip ir N.Zisser, prieš varžybas išgeria keturis litrus skysčių, bet renkasi špinatų ir kopūstų sultis, o ne vandenį.
Būsimi čempionai taip pat niekada neturėtų valgymo konkursui ruoštis vieni: ryjant maistą labai lengva paspringti ir numirti, todėl pravartu šalia turėti bičiulį.
Taip pat būsimiems čempionams patariama specializuotis ir išlavinti vieną jiems labiausiai tinkamą maisto valgymo techniką.
„Per varžybas negalima daryti nieko nauja“, – pareiškė Y.Salemas.
Šimtmetį trunkantis amerikietiškas fenomenas
Valgymo konkursai JAV prasidėjo 1916 metais, kai liepos 4-ąją, Nepriklausomybės dieną, keturi imigrantai grūmėsi, kuris iš jų yra patriotiškiausias. Šiame pirmajame „Nathan’s“ konkurse laimėjo 13 dešrainių suvalgęs airis.
Tačiau manoma, kad oficialios maisto varžybos JAV galėjo prasidėti dar anksčiau – 1899 metais Naujajame Džersyje, kai devyni žmonės lenktyniavo, kas suvalgys daugiau velsietiško patiekalo, gaminamo iš sūrio, alaus ir duonos. Laimėtojas suvalgė 3 kilogramus maisto ir laimėjo bokalą alui.
1909 metais Manhatano Storų vyrų klube piniginį prizą laimėjo du bičiulius nurungęs Frankas J.Dotzleris, kuris suvalgė 275 austres, 4 kilogramus kepsnių, 12 bandelių, tris didelius pyragus ir išgėrė 11 puodelių kavos.
1936 metais namų šeimininkė Claude Potter užsidėjo kaukę ir įveikė keturis vyrus vištienos valgymo konkurse Los Andžele. Jai teko pasirašyti juokingą dokumentą, kuriame ji prisiėmė atsakomybę, jei netyčia paskęstų vištienoje.
1940 metais Niujorke 30 vaikų varžėsi, kas suvalgys daugiau datulių. Šias varžybas vertino trys ekscentriški teisėjai: striptizo šokėja Gypsy Rose Lee, džiunglių tyrinėtojas Frankas Buckas ir šimpanzė vardu Ponas Jiggsas.
1976 metais Čikagoje ledų valgymo konkursą laimėjo Hy Polansky, kuris sušlamštė 11 kilogramų vanilinių ledų, pusę litro karamelės, kilogramą plaktos grietinėlės ir vieną vyšnią. Vienas jo konkurentų savo burną ir gerklę išsitepė mineraline alyva, kad būtų lengviau nuryti.
