Pamišimo dėl pokemonų priežastis – laimės troškimas?

Per pasaulį nusiritusi pokemonų populiarumo banga pasiekė ir Lietuvą. Apie kišenines pabaisas visi kalba su entuziazmu, tačiau vis daugėja nesusipratimų, kuriuos sukelia šie monstrai.

Žaidimas „Pokemon Go“ išpopuliarėjo visame pasaulyje ir į jį įniko ne tik mažieji animacinių veikėjų gerbėjai, bet ir suaugusieji, kurie pietų pertraukas dabar leidžia įnikę į savo telefonus.<br>„Reuters“/„Scanpix“ nuotr.
Žaidimas „Pokemon Go“ išpopuliarėjo visame pasaulyje ir į jį įniko ne tik mažieji animacinių veikėjų gerbėjai, bet ir suaugusieji, kurie pietų pertraukas dabar leidžia įnikę į savo telefonus.<br>„Reuters“/„Scanpix“ nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Jonas Grinevičius

Jul 24, 2016, 11:24 AM, atnaujinta May 17, 2017, 11:07 PM

Kompanijos „Nintendo“ prašymu įmonė „Niantic“ sukūrė mobiliųjų telefonų žaidimą „Pokemon Go“: naudodamiesi telefono fotoaparatu ir navigacijos sistema žmonės gali keliauti ir baltais-raudonais pokekamuoliais gaudyti fantastines pabaisas pokemonus, kurie jau seniai užkariavo pasaulio vaikų ir paauglių širdis bei vaizduotę.

Tačiau, prieš du dešimtmečius japonų sukurtiems pokemonams persikėlus iš nešiojamųjų žaidimų konsolių į mobiliuosius telefonus, šiuo fenomenu susidomėjo gausybė iki tol apie pabaisas negirdėjusių žmonių.

Dabar net vyresni, aukštas pareigas einantys žmonės pietų pertraukas leidžia ne valgydami ar gerdami kavą, o lakstydami mieste ir medžiodami gyvūnus iš paralelinės visatos.

Lietuvos ir kitų šalių žmones gali išgirsti kalbant apie tai, kas kiek ir kokių pokemonų sugavo, su kokiais naujais žmonėmis pavyko susipažinti ar netgi kiek kilometrų buvo nupėdinta ieškant fantastinių gyvūnų.

„Pokemon Go“ daugeliui grąžino vaikišką smalsumą ir norą tyrinėti pasaulį, bet žaidimas neapsiėjo ir be kritikos.

Naujasis pamišimas dėl pokemonų ir kaip ant mielių augančios „Nintendo“ akcijos vienus sužavėjo, kitus suerzino, o trečius paskatino skųstis dėl to, kad pabaisų ieškojimas pernelyg greitai suryja baterijos energiją.

Kyla realus pavojus?

Pokemonų pasaulis išpopuliarėjo jau seniai, tačiau šį kartą pabaisomis domisi stulbinamai daug žmonių.

Liepos pradžioje sukurta programėlė „Pokemon Go“ per kelias savaites jau spėjo paveikti pasaulio gyventojų elgesį, jų aptarinėjamas temas ir tai, į kokias bėdas patenka pernelyg įtemptai į ekraną užsispoksoję pokemonų medžiotojai. Per didelis azartas gali būti pavojingas.

Gvatemaloje 18-metis paauglys Jersonas Lopezas de Leonas žaidė „Pokemon Go“ kartu su savo pusbroliu, kai jaunuoliai staiga įėjo į privačią valdą, kad pagautų vieną fantastinę būtybę.

Tačiau nuosavybės savininkai vaikinus palaikė plėšikais ir nušovė J.L.de Leoną.

„Nežinau, kodėl mano sūnus išėjo iš namų, – kalbėjo žuvusio jaunuolio motina. – Jis jau buvo apsikamšęs lovoje, kai jo pusbrolis atsiuntė žinutę ir pakvietė jį išeiti į lauką ir parsisiųsti žaidimą.“

Tuo metu Floridoje vienas vyras pradėjo šaudyti į du jaunuolius, kurie vidury nakties prie jo namų pasistatė automobilį ir sėdėdami jame gaudė pokemonus. Nors išsigandę paaugliai kuo greičiau nukūrė ir išvengė sužalojimų, automobilis buvo apgadintas ir nusėtas kulkų paliktomis skylėmis.

Internete ir žiniasklaidoje visą mėnesį mirga pasakojimai apie nelaimes ir nesusipratimus, į kuriuos pateko neapdairūs „Pokemon Go“ žaidėjai.

Vieni nukrito nuo skardžių, kitus atokiose vietose apiplėšė nusikaltėliai, o treti pavogta valtimi gaudyti pokemonų yrėsi į ežero vidurį.

Įvairūs aktyvistai jau ėmė kaltinti „Niantic“, „Nintendo“ ir pokemonus dėl nelaimingų įvykių.

„Žaidimas nėra problema, tai tik daug rimtesnės socialinės problemos pasekmė, – dienraščiui „Lietuvos rytas“ pasakojo jaunas ūkininkas ir verslininkas Valentinas. – Jei progresas žaidžiant žmogui svarbiau už asmeninę saugą ir viešosios tvarkos laikymąsi, jam kažkas blogai su galva.“

Šalyse, kuriose jau galima parsisiųsti „Pokemon Go“ programėlę, ypač padaugėjo eismo įvykių. Nėra dienos, kas nebūtų pranešta, kaip į ekraną susitelkę, aplinkos nepaisantys vairuotojai ir dviratininkai rėžėsi į kitas transporto priemones ir medžius.

„Kad ir koks įdomus būtų žaidimas, reikėtų atkreipti dėmesį ir į aplinką, – „Lietuvos rytui“ sakė žaidimą pamėgusi studentė Aistė. – Nenumirsi, jei gatvės viduryje nepagausi kokio nors pokemono, nes reikia galvoti ir apie kitus.

Daugeliui pokemonų gaudymas tapo priklausomybe, o nuo tokių priklausomybių ir gydoma.“

Tačiau kai kam pokemonų gaudymas kelia milžinišką azartą – kaip lošimas kazino.

Žaidimo kūrėjai paskelbė šūkį: „Surink juos visus“. Ir žaidėjai būtent tai ir mėgina padaryti.

O kad nebūtų per lengva, žaidimo kūrėjai pasirūpino pokemonų įvairove.

Konkrečių „rūšių“ monstriukai daugiausia pasirodo tik tam tikrose vietose, esant atitinkamam paros metui ar orų sąlygoms.

Pavyzdžiui, vaiduoklių pokemonų apstu gyvenamuosiuose rajonuose, kai sutemsta. Žaidėjai taip pat gali kovoti su kitais pokemonais, kad užimtų svarbiuose žemėlapio taškuose esančias „sporto sales“.

Pamišę dėl pabaisų

Kad pokemonai itin populiarūs, galima suprasti ir vaikštant arba važinėjant Lietuvos gatvėmis.

Tikėtina, kad bent trumpam prisėdus lauko kavinėje, įlipus į autobusą arba nusprendus apsipirkti vietinėje parduotuvėje ausis pasieks šnekos apie pokemonus, – tokių kalbų girdėti visur.

„Išprotėjimas, kas vyksta su pokemonais“, – kalbėjo vienas tapatybės atskleisti nenorėjęs vilnietis ir skundėsi, kad sostinėje savaitgalio vakarais išsipusčiusios panelės baruose nebekalbina vaikinų ir nebešėlsta šokių aikštelėse, o kaip patrakusios laksto su telefonu paskui pokemonus.

Bet kuria judresne Lietuvos didmiesčių gatve einantys žmonės nugirs pokalbių apie pokemonų nuotrupas.

Apie „Pokemon Go“ kalba ne tik vaikai, paaugliai ir su pokemonais užaugę jaunuoliai, bet ir brangiais kostiumais vilkintys verslininkai ir naują veiklą atradusios mamytės, kurios pokemonus gaudo įsitvėrusios į vaikų vežimėlius.

Daugėja lietuvių, kurie skundžiasi per pietų pertraukas nebematantys savo draugų ir kolegų.

Pavyzdžiui, „Lietuvos ryto“ kalbinta Kotryna skundėsi, kad negali eiti papietauti su drauge, nes ji pertraukai skirtą valandą leidžia vaikščiodama nuo Vilniaus Rotušės iki Katedros ir atgal.

„Pastebėjau labai daug „Pokemon Go“ žaidžiančių žmonių, – dienraščiui „Lietuvos rytas“ sakė interneto technologijų specialistė Roberta. – Visi apie tai šneka, įskaitant draugus ir kolegas, o atėjus pietų pertraukai visi lekia gaudyti pokemonų. Daugeliui šis žaidimas patinka, o kiti žiūri į žaidėjus kaip į mažus vaikus, kurie gavo naują žaisliuką.“

„Pokemon Go“ populiarumo mastas nėra perdėtas: kiemuose galima sutikti vaikų, kurie pagalbos gaudant pokemonus prašo nepažįstamų praeivių, prie įvairių objektų stovi būreliai telefonus maigančių žmonių, o gatvėse jau reikia saugotis į ekraną įsispoksojusių praeivių.

„Labai daug žmonių jau seniai laukė šio žaidimo, – tikino IT specialistė Roberta. – Visi tikėjosi, jog jis pasirodys, kai prieš porą metų balandžio 1-osios proga daugelis žmonių apsigavo, kad buvo išleistas panašus žaidimas.

Per dvejus metus šis pokštas tapo tikrove.“

Sportas ir nuotykiai

Pokemonų gaudytojai daug kam sukėlė pyktį, kai plūdo į JAV holokausto muziejų ir Arlingtono kapines telefonais gaudyti mažųjų pabaisų.

Pasaulio žiniasklaidoje mirgėjo pranešimai, jog šie žmonės drumstė tvarką, ramybę ir, daugumos manymu, stokojo paprasčiausios pagarbos.

„Piktinimasis savaime situacijos nepataisys, bet piktintis būtina. Tai skatina dialogą, atkreipia žmonių dėmesį, verčia visuomenę susimąstyti, – apie šią istoriją kalbėjo lietuvis Valentinas. – Pasyvus susitaikymas – nieko gera. Vaikai elgiasi neetiškai ir turėtų būti atitinkamai auklėjami burbančių vyresniųjų.“

Dalis žmonių piktinosi, kad Holokausto muziejuje Vašingtone buvo galima sugauti nuodingąsias dujas skleidžiantį pokemoną Koffingą, esą „Pokemon Go“ kūrėjai tyčia jį įdėjo kaip neskoningą juoką. Bet IT išmanantys žmonės teigė, kad tai tebuvo atsitiktinumas: žaidimas naudoja algoritmus, o po vieną pokemonų niekas niekur nedėlioja – programuotojams būtų per daug darbo.

Vis dėlto atrodo, kad „Pokemon Go“ sulaukė daugiau teigiamų atsiliepimų: daugelis džiūgavo, kad žaidimas skatina sportišką gyvenseną, smalsumą tyrinėti apylinkes, naujų kontaktų su nepažįstamais žmonėmis mezgimą ir lakstymą gryname ore – net jei namie esantis ekranas pakeičiamas prie nosies prikištu mobiliuoju telefonu.

„Žmonės dabar daugiau sportuoja vaikščiodami ir sukdami ratus po gyvenamąsias vietas, – džiaugėsi Roberta. – Taip pat žaidimas leidžia labai lengvai susirasti daugybę naujų draugų, tačiau gali būti pavojinga, jeigu nuklysi į nesaugius rajonus.

Neatmesčiau, kad atsiradus galimybei vartotojams mainytis pokemonais gali atsirasti juodoji rinka, kai pokemonai bus keičiami į tikrus pinigus.“

„Pokemon Go“ priverčia žmones sportuoti – labai smagu vaikščioti ir ieškoti pokemonų, – pasakojo Aistė. – Nereikėtų vienam vaikščioti po skersgatvius, juk galima susirasti bendraminčių ir vaikščioti grupelėmis. Susirasti naujų draugų visai lengva, tai – vienas geriausių dalykų, kuriuos, be vaikščiojimo, suteikia žaidimas.“

Ūkininkas Valentinas tvirtino, jog „Pokemon Go“ populiarumą galima paaiškinti tuo, kad „žmonėms patinka rinkti taškus, nes bet kokia pažanga teikia laimę“, ir yra apdovanojamas „fanfaromis, specialiaisiais efektais, prizais“.

Iš kur atsirado tie pokemonai?

Pokemonai, kurie anksčiau buvo žinomi kaip kišeninės pabaisos“ („pocket monsters“), yra būtybės gyvenančios fantastikos pasaulyje ir atstojančios ten gyvūnus.

Pokemonų yra įvairių rūšių – nuo vandenyje gyvenančių žuvų ar padangėse skrajojančių paukščių iki elektrinėse tūnančių levituojančių magnetų ir miškuose besislapstančių vabzdžių.

Idėja sukurti pokemonų pasaulį kilo japonui Satoshi Tajiri, kuris buvo didelis vabzdžių kolekcionavimo mėgėjas ir norėjo šiuo pomėgiu užkrėsti žmones. Todėl jis nusprendė sukurti pokemonus – fantastinius gyvūnus, kuriuos reikia gaudyti, treniruoti, tobulinti ir su jais kovoti.

Pokemonų prekės ženklas buvo sukurtas 1995-aisiais, o po metų Japonijoje pasirodė pirmieji videožaidimai, skirti nešiojamajai „Nintendo“ konsolei „Game Boy“. Šie videožaidimai sulaukė daug dėmesio ir greitai buvo pritaikyti ir užsienio rinkoms. Nors iš pradžių buvo 151 skirtingas pokemonas, jų skaičius ilgainiui išaugo iki 729.

Iš Japonijos kilusios kišeninės pabaisos tapo itin mėgstamos ir persikėlė jau ne tik į kompiuterinius žaidimus: buvo sukurtas vis dar rodomas animacinis serialas apie pokemonus, daugybė filmų, komiksų, kortų ir stalo žaidimų, pliušinių žaislų. Lietuvos gyventojai taip pat turėtų prisiminti, kad pokemonai atkeliavo net į traškučių pakuotes, – jose būdavo galima rasti apskritų žetonų su pabaisų atvaizdais.

Pokemonų žaidimuose ir seriale ypač pabrėžiamos kelios vertybinės pamokos: tikra draugystė yra nenutrūkstanti, siekiant tikslo niekados negalima pasiduoti, o po pasaulį reikia keliauti vadovaujantis smalsumu ir optimizmu.

Norėdami komentuoti turite prisijungti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.