Proros paplūdimio kurorte Vokietijos Riugeno saloje prieš Antrąjį pasaulinį karą Adolfas Hitleris turėjo svajonę įkurti nacistinių pažiūrų diegimo stovyklą.
Joje planuota surinkti 20 tūkst. vokiečių, o jų mokymas būtų buvęs Trečiojo reicho propagandos programos dalis. Stovykloje poilsis bei sportas turėjo būti derinamas su ideologiniu mokymu siekiant stiprinti vokiečių lojalumą nacistinei valdžiai.
Komplekso statybos pradėtos 1936 m., bet sustojo prasidėjus Antrajam pasauliniam karui. Taip daugiau nei 4,5 kilometro besitęsiantį paplūdimio ruožą sudarkė pilki, nebaigti pastatai.
Komunistinėje Rytų Vokietijoje stovykla naudojosi kariškiai. Vėliau ji buvo apleista ir pradėjo griūti.
Dabar keturi iš aštuonių šešiaaukščių pastatų yra atstatyti. Penktajame dar 2011 m. vietos valdžia įrengė jaunimo nakvynės namus. Šeštasis ir septintasis pastatai priklauso įmonei, įsikūrusiai Lichtenšteine, tad atgauti jų vietos valdžia vilties neturi. Aštuntąjį dar prieš kelis dešimtmečius sugriovė sovietai.
Naujasis gyvenamasis kompleksas, išpuoštas pastelinėmis spalvomis dažytais fasadais, su įrengtais SPA centrais atidarytas šią vasarą.
Urbanistinis, bet kartu ir prabangus pastato stilius, madingos galerijos, naktinis klubas ir vaizdas į jūrą kaipmat priviliojo pirkėjus.
„Mes norėjome išsaugoti istorinį paminklą. Atsirado suinteresuoti investuotojai, kurie nepagailėjo lėšų ir nori, kad ši vieta klestėtų. Manau, nauda abipusė“, – sakė vietos nekilnojamojo turto pardavimo agentūros atstovas Werneris Jungas.
Senąją poilsiavietę nusipirkusiai įmonei įrengti modernų gyvenamąjį kvartalą atsiėjo nepigiai. Vien 2,75 milijono eurų teko sumokėti už buvusių pastatų griuvėsius, dar 88 milijonus kainavo jų rekonstrukcija.
Bet investicijos, regis, atsipirko. Kompanijai jau pavyko parduoti 95 proc. visų turimų butų, kurių kainos svyruoja nuo 350 iki 650 tūkst. eurų.
Tiesa, nuomonės dėl atsiradusio prabangaus pastato išsiskyrė. Vieni tikino, esą stovyklos apskritai nereikėjo saugoti, nes ji primena itin skaudžią Vokietijos istorijos dalį.
Kiti aiškino, kad pastatas turėjo būti rekonstruotas išlaikant autentiškumą, o ne pertvarkant jį. („The Local“, LR)
