Trečiąjį ir paskutinį karštų debatų tarp Donaldo Trumpo ir Hillary Clinton raundą stebėjo per keliasdešimt milijonų žiūrovų JAV ir šimtai milijonų visame pasaulyje.
Milžiniškas dėmesys šiai nesutaikomų politinių priešininkų dvikovai visiškai suprantamas.
Juk nuo to, kas lapkričio 8-osios rinkimuose gaus Baltųjų rūmų raktus, priklausys kaip niekad daug: kur judės ne tik JAV, bet ir visa žmonija per ateinančius ketverius ar net aštuonerius metus.
Savaime aišku, kad JAV piliečiai kandidatų į prezidentus batalijas stebi kaip aktyvūs dalyviai: būtent jų atiduoti balsai lems nugalėtoją.
Tačiau visiems kitiems pasaulio žmonėms tenka tik pasyvaus stebėtojo vaidmuo: žiūrėk, kiek tik nori, plok iš pasitenkinimo ar piktinkis iki užkimimo kiek tinkamas. Bet balsuoti negali, jei neturi paso tamsiai mėlynu viršeliu.
O kas būtų, jei XXI a. – greitojo interneto ir „globalaus kaimo“ epochoje – suteiktume teisę visos planetos piliečiams balsuoti pasaulinės reikšmės rinkimuose?
Būtent tokia mintis dar prieš porą metų toptelėjo žinomam britų politologui, valstybių įvaizdžio formavimo specialistui, Rytų Anglijos universiteto garbės profesoriui S.Anholtui.
Šių metų birželį jis pasaulio elektoratui pasiūlė inovatyvią demokratinę platformą – „The Global Vote“ (liet. „globalus balsavimas“).
Mažina demokratijos deficitą
„Nesu naivus: puikiai žinau, kad žmonės įvairiuose pasaulio kampeliuose taip pat gerai kaip ir aš suvokia: užsieniečių balsai neturi tiesioginės galios išrinkti kitos valstybės vadovą ar nuspręsti referendumo baigtį.
Bet, mūsų laimei, gyvename tokiu laiku, kai politinė galia turi daugybę formų, o tarptautinės bendruomenės nuomonė gali būti itin įtakinga, – „Lietuvos rytui“ teigė „The Global Vote“ sumanytojas S.Anholtas. – Grynai teoriškai pafantazuokime: JAV prezidentas nusprendžia leistis į karinę avantiūrą prieš mano šalį – Jungtinę Karalystę.
Mano gyvenimą toks sprendimas paveiktų tiesiogiai ir smarkiai. Bet aš, žinoma, neturiu teisės rinkti JAV lyderio. Arba, jei kokios kitos šalies vadovybė nuspręs teršti atmosferą, tai irgi tiesiogiai palies mane. Bet rinkti tos šalies vadų aš negaliu.
Taigi tarptautiniu lygmeniu egzistuoja demokratijos deficitas. Kiekvieną dieną priimama daugybė sprendimų, tiesiogiai paliečiančių mus. Tačiau mes, eiliniai piliečiai, neturime jokios įtakos. „Global Vote“ yra pirmas bandymas sukurti tarptautinę demokratiją. Arba bent jau sukurti politikų atsakomybę prieš tarptautinį elektoratą.“
Naršyklėje „Google“ platformą galima surasti vos per kelias sekundes, įrašius globalvote.org.
Renka tik prezidentus
Balsavimo procesas irgi itin greitas: jis trunka tik minutę, jeigu iš anksto esi tvirtai apsisprendęs.
Jei svyruoji – „Global Vote“ pateikia išsamią informaciją apie kandidatus ir jų rinkimines pozicijas.
Pasaulio elektoratui naujasis projektas siūlo susitelkti į prezidentinius, o ne parlamento rinkimus.
Priežastis paprasta: iš pagrindinių dviejų trijų kandidatų į valstybės vadovo postą balsuotojui iš užsienio pasirinkti lengviau, nei klaidžioti tarp šimtų galimų parlamentarų ar tuzino vietinių politinių partijų.
„Global Vote“ kiekvienam kandidatui – nesvarbu, prezidento rinkimai vyksta Islandijoje, Austrijoje ar JAV – nusiunčia kvietimą atsakyti į du standartinius klausimus: „Jeigu būsite išrinktas, ką nuveiksite mūsų, pasaulio bendruomenės, labui?“ ir „Kaip įsivaizduojate, kokį vaidmenį pasaulyje turėtų vaidinti jūsų šalis?“
Islandijos kandidatai į šiuos klausimus atsakė asmeniškai. O iš D.Trumpo ar H.Clinton „Global Vote“ kol kas nieko neišgirdo.
Tokiu tylos atveju kiekvieno kandidato profilis sudaromas iš jo viešų pareiškimų. Informacija pateikiama faktiniu ir nešališku būdu. Rinkėjui neperšamas nė vienas kandidatas.
Į vidaus politiką nesikiš
„Esu įsitikinęs, kad jei mes sugebėsime pritraukti didelį skaičių žmonių, politikams taps tiesiog neįmanoma ignoruoti balso platformoje. Kiekvienuose rinkimuose, kuriuose „Global Vote“ dalyvaus, sieksime pritraukti daugiau balsavusiųjų užsieniečių, nei toje valstybėje yra rinkėjų. Aš tai vadinu magišku momentu.
Birželio mėnesį vienu pirmųjų mūsų testų tapo Islandijos prezidento rinkimai. Mums pasisekė – Islandijoje rinkėjų yra tikrai nedaug, tik apie 100 tūkstančių. Tokiais atvejais pasiekti „magišką“ tašką nėra itin sunku.
Priešingai yra JAV prezidento rinkimuose, kur balsuoti ateina per 125 mln. žmonių“, – sakė S.Anholtas, per savo profesinę karjerą dirbęs net 50 pasaulio vyriausybių ir politinių vadovų konsultantu.
Bet ar toks internetinis balsavimas nėra kišimasis į kitos valstybės vidaus reikalus?
Anot naujos koncepcijos kūrėjo, „Global Vote“ tikrai nesiruošia kištis į vidaus politiką.
Tai tiesiog „paraleliniai rinkimai“, parodantys, kaip balsuotų planetos žmonės, jeigu jiems būtų leista dalyvauti.
„Ne mūsų reikalas, ką Islandijos ar JAV prezidentas žada nuveikti savo šalies viduje. „Global Vote“ klausia: „Ką jūs nuveiksite pasaulio labui?“ Mums svarbu, ar naujasis lyderis bus atviras pasaulio problemoms, ar jis bendradarbiaus su tarptautine bendruomene.
Mūsų idėja kai kurių mažesnių valstybių vadovams pasirodė tokia patraukli, kad sulaukėme kvietimų: „Gal galėtumėte į savo platformą įtraukti ir mūsų rinkimus?“ Tarptautinis dėmesys mūsų amžiuje yra svarbus įrankis“, – įsitikinęs S.Anholtas.
Balsavo ir referendume
Nuo birželio vidurio „Global Vote“ leido pasaulio bendruomenei atiduoti savo balsus jau penkių valstybių prezidentų rinkimuose.
Pasaulio rinkėjai per „Global Vote“ galėjo balsuoti ir istoriniame birželio 23-iosios referendume dėl Jungtinės Karalystės narystės ES.
Visi žinome, kaip balsavo realus britų elektoratas: 52 proc. rinkėjų pasakė „ne“ europiniam klubui, o 48 proc. ištarė „taip“.
Per „Global Vote“ piliečiai iš beveik 40 šalių pareiškė kardinaliai skirtingą nuomonę – 86 proc. ketino, kad Jungtinė Karalystė liktų ES narė, o 14 proc. rėmė pasitraukimą.
„Buvo labai svarbu suteikti kitų šalių piliečiams balsą šiame referendume. Juk tikrame balsavime dalyvauti galėjo tik britai: jie sprendė, ar Jungtinė Karalystė išeis iš ES, ar liks Bendrijoje. Bet nuo pat pradžių buvo akivaizdu, kad referendumo rezultatas turės įtakos milijardams žmonių, – įsitikinęs S.Anholtas. – Mūsų idėja sulaukė neįtikėtino dėmesio – tiek balsuotojų, tiek žiniasklaidos.
Tiesa, čia, Londone, sulaukėme rimtai įširdusių žmonių kritikos lavinos. Mums buvo prikaišiojama, kad kėsinamės į pamatinius demokratijos principus.
Bet aš nepaliauju kartoti: mes nesikišame į vidinį demokratinį procesą – mes tik suteikiame balsą likusiam pasauliui. Juk nepakeitėme realaus referendumo rezultato, tik leidome tarptautinei bendruomenei išsakyti savo požiūrį.“
Ginasi nuo programišių
Tačiau ar virtualios platformos „Global Vote“ rezultatais galima pasitikėti? Ar internetinių „trolių“ ir programišių fabrikėliai, finansuojami Kinijos ar Rusijos, negali prifarširuoti tūkstančių suklastotų balsų, kaip kad Pekino arba Maskvos režimai daro savo valstybių realiuose balsavimuose?
„Turime apsaugos mechanizmus, kurie ginasi nuo atakų, atseka ir užkerta bandymus keliskart balsuoti iš to paties internetinio adreso.
Ar esame 100 procentų apsaugoti nuo didelės atakos? Turbūt tokių garantijų negali duoti net valstybinės rinkimų žinybos, o mes esame dar tik startuojantis projektas, gyvuojantis vien tik entuziastų lėšomis.
„Global Vote“ patrauklumas yra jo paprastumas: mes siūlome pasaulio bendruomenei išsakyti savo nuomonę vos per minutę“, – sakė platformos kūrėjas.
Tačiau kuo tai skiriasi nuo nuolat vykdomų įprastų visuomenės apklausų? Platformos įkūrėjas įsitikinęs, kad skirtumas yra kardinalus.
„Nuomonių apklausos nepateikia nieko, išskyrus skaičius. Jei man rūpi rinkimai JAV ir apklausos kompanijos atstovas atsitiktinai paskambins pasiteirauti mano nuomonės, aš ją išsakysiu. Bet tai bus tik menkas taškelis kokio nors pranešimo kreivėje, kuris keturioms sekundėms pasirodys TV ekranuose. Pasekmių nebus jokių.
Tuo metu „Global Vote“ platformoje darome „paralelinius rinkimus“ ne dėl intelektualinio smalsumo ir papildomos statistikos.
Tai darome, nes norime pakeisti politinio valdymo kultūrą. Šimtų tūkstančių ar net milijonų žmonių balsai siunčia aiškią žinią nacionaliniams politikams: „Likusiam pasauliui nėra tas pat, kas ir kaip valdys jūsų valstybę.“
Tokiu būdu tarptautinės problemos ir jų sprendimas turės būti svarstoma renkant nacionalinius vadovus. Toks pokytis užims laiko. Bet tikiu, kad ateis diena, kai savo šalies rinkimuose dalyvaujantys kandidatai tiesiog privalės atsižvelgti ne tik į savo, bet ir į tarptautinio elektorato nuomonę“, – neabejojo S.Anholtas.
Didelis žmonių aktyvumas
Platformoje „Global Vote“ balsavimas dėl būsimo JAV prezidento vyksta itin intensyviai jau daugiau nei tris mėnesius.
Anot S.Anholto, rinkėjų aktyvumas – fenomenalus. Jis apima visus žemynus.
Nenorėdami daryti įtakos rinkimų procesui S.Anholtas ir jo savanorių komanda pasaulinio balsavimo rezultatą paskelbs tik lapkričio 8-osios vėlų vakarą arba lapkričio 9-osios rytą.
Net ir neminėdamas skaičių „Global Vote“ idėjos autorius jau dabar stebi ir analizuoja keletą įdomių tendencijų.
„Į akis krito dvi grupės. Pirmoji – jauni JAV gyventojai, dar neturintys teisės balsuoti tikruose rinkimuose. Iš gausybės diskusijų socialiniuose tinkluose matau, kad tai JAV paaugliai, kurie nepasitiki tėvų sprendimu ir nori rinkti būsimą JAV prezidentą, o platformoje nėra amžiaus limito.
Antroji grupė – ir ji kol kas lyderiauja pagal masiškumą – tai balsai iš Meksikos. Balsuojančiųjų skaičius itin didelis. Palieku jums spręsti, už ką jie balsuoja.
Daugelis iškart pagalvoja, kad H.Clinton kandidatūra pasauliui kur kas patrauklesnė. Bet neskubėkime su išvadomis.
D.Trumpo idėja, kad Jungtinės Valstijos neturėtų kištis į kitų valstybių reikalus, yra patraukli ir už Amerikos ribų.
Tad pasaulinio elektorato balsavimas tikrai nebus toks vienpusiškas, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio“, – perspėjo Rytų Anglijos universiteto profesorius S.Anholtas.
Renka pasaulio geradarius ir bloguosius
Pasaulinis projektas „Global Vote“ S.Anholtui nėra pirmas. 2014-aisiais šis nepriklausomas britų politologas, tarptautinių santykių ir valstybių įvaizdžio formavimo ekspertas sukėlė audrą publikuodamas „Good Country Index“ (Geros šalies indeksą, GŠI).
Remdamasis konkrečia statistika GŠI įvertina bemaž visų pasaulio valstybių „gerumą“ ar „blogumą“ pagal jų indėlį į visos Žemės gerovę.
GŠI vertina valstybes ne pagal jų vidinę gerovę ar pagarbą savo piliečiams, o pagal jų vaidmenį gerinant visos planetos saugumą, gesinant konfliktus, globojant gamtą ir klimatą, puoselėjant sveikatą ir mokslą.
Inovatoriškas reitingavimo metodas remiasi oficialia Jungtinių Tautų, Pasaulio banko ir kitų gerbiamų tarptautinių organizacijų statistika.
Šiemet birželį išspausdintas 2016-ųjų GŠI. Pasaulio geruole šiemet paskelbta Švedija. Kitos valstybės pirmūnės: Danija, Nyderlandai, Jungtinė Karalystė, Šveicarija, Vokietija, Suomija, Prancūzija, Austrija, Kanada.
Valstybėmis „blogiukėmis“ šiemet tapo Libija, Pusiaujo Gvinėja, Centrinė Afrikos Respublika, Mauritanija, Irakas, Surinamas, Sirija, Čadas, Haitis ir Venesuela.
Lietuva įsitvirtinusi sąrašo pirmajame trečdalyje – 45-oje vietoje iš 163. Kaimynės rikiuojasi šitaip: Lenkija – 22, Estija – 38, Latvija – 41. Galima palyginti: JAV pagal gerumo indeksą yra 20, o Rusija – 78-oje vietoje.
