„XX a. pradžioje per Heloviną buvo mažiau akcentuojamas kraujas, gleivės ir baisūs monstrai. Tuo metu buvo kalbama apie meilikavimą, romantiką ir progą įsimylėti, – pasakojo Smithsonian instituto muziejaus darbuotojas Danielis Giffordas. – Iš tiesų tarp skaptuotų moliūgų, raganų ir juodų kačių simbolių buvo įsiterpęs ir Kupidonas.“
To meto tradiciniai Helovino žaidimai daugiausia dėmesio skyrė meilės temai. Dažnai buvo užsiimama ateities pranašystėmis.
„Eroje, kai visuomenėje buvo priimtiniausias gerai išauklėtų, manieringų moterų įvaizdis, susirasti tinkamą vyrą vedyboms buvo laikoma itin svarbia gyvenimo užduotimi. Per Heloviną, susiformavus romantiškoms tradicijoms, moterims būdavo suteikiama proga susirasti svajonių sutuoktinį“, – pasakojo rašytoja Diane Arkins.
Ypač dažnai romantiškuose žaidimuose buvo pasitelkiami obuoliai – biblinio gundymo vaisiai. Vienos užduoties – angliškai ji buvo vadinama „Snap Apple“ – taisyklės reikalavo neliečiant rankomis atsikąsti obuolio, kuris už kaspino būdavo pritvirtinamas prie lubų. Sakyta, kad pirmas dalyvis, kuris sugebės paragauti siūbuojančio vaisiaus, pirmas ir susiras sutuoktinį.
Žaidimas JAV buvo toks populiarus, kad vienu metu praėjusio amžiaus pradžioje Helovino naktis net imta kartais vadinti pagal šią užduotį – „The Snap Apple Night“.
Kitos tradicijos buvo kiek paprastesnės. Merginos lupdavo obuolio žieveles ir nusisukusios mesdavo jas per petį. Tada žiūrėdavo, kokią raidę primena susiraičiusi ant žemės gulinti žievė – tokia raide esą prasidės būsimo mylimojo vardas.
Tradiciškai per Heloviną buvo žaidžiama ir buriama riešutais. Poros dėdavo kaštainius ant įkaitusios krosnies ir stebėdavo, kaip jie kepa. Jei tolygiai paruduoja – meilė bus ilga ir tvari. Jei kevalas susprogsta – santykiams artėja galas.
1914 metais viename Amerikos dienraštyje publikuotas įdomus burtas: „Helovino naktį, atslinkus mėnesienai, tris kartus apeikite graikinių riešutų medį kalbėdamos: „Leisk jam, kuris bus mano tikroji meilė, atnešti man riešutų.“ Tai sukalbėjusios merginos turėjo pakelti galvą į medžio šakas ir išvysti ten būsimą vyrą renkantį riešutus.
Šios tradicijos ėmė nykti keičiantis moterų padėčiai. Panelės, kurios buvo ne tik tokių žaidimų organizatorės, bet ir pagrindinės dalyvės, ėmė pamažu išsilaisvinti iš stereotipų, tapo vis labiau nepriklausomos nuo vyrų.
Tuo metu Helovino tradicijose populiarus tapo ir galingos raganos įvaizdis.
„Ši graži ragana buvo ir galinga, ir patraukli. Ji pati galėjo nuspręsti, kas jai tinka, kokia bus jos ateitis, – pasakojo D.Giffordas. – Moterims nebereikėjo ateities spėlionių, jos pačios norėjo ją kurti ir laikyti savo rankose.“
