„Mintis auginti baldus kilo suvokus, jog žmonės augina medžius kelis dešimtmečius, vėliau juos nupjauna, susmulkina į daugybę mažyčių dalelių ir vėl suklijuoja, kad gautų reikiamos formos baldą.
Kam visa tai daryti, jei medžius galima auginti taip, kad jie iš karto galėtų būti panaudojami kaip baldai“, – BBC tikino G.Munro.
Baldų gamyba vyras susidomėjo apsigyvenęs Kalifornijoje. Tuomet jis įsidarbino sodininku, tačiau dažnai lankydamasis paplūdimyje ėmė rinkti į krantą išmestus medžio gabalus ir iš jų gaminti baldus.
Sugrįžęs į Jungtinę Karalystę G.Munro nenorėjo užleisti pradėto amato, kuris jį labai žavėjo.
Be to, prisiminė, kad vaikystėje jo motina turėjo mažą japonišką medelį – bonsą, kurį įprastai reikia formuoti. Tačiau jo motina leido medeliui augti pačiam ir galiausiai jo forma priminė sostą.
„Jeigu japoniškas medelis gali užaugti kėdės formos, kodėl negalima suformuoti kitų baldų? Arba kodėl negalima užsodinti viso lauko medeliais, kuriuos paverstum baldais? Taip nebus jokių atliekų, baldų gaminimas taps itin ekologiškas, o jie patys – gerokai tvirtesni“, – savo nuomonę dėstė G.Munro.
Prieš dešimtmetį vyras pagaliau ryžosi įgyvendinti savo, atrodytų, beprotišką idėją. Bet ja patikėjo ir G.Munro draugas, skyręs jam 5 tūkst. svarų (5,85 tūkst. eurų). Už šiuos pinigus britas įsigijo reikalingų priemonių ir pradėjo savo eksperimentus.
„Išbandžiau ne vieną medžių rūšį, bet galiausiai išsirinkau gluosnius. Tai gana sparčiai augantys medžiai, kuriuos nesudėtinga formuoti“, – pasakojo G.Munro.
Tiesa, šiam darbui reikia kantrybės, nors iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti labai paprasta. Be to, visas šis procesas užtrunka.
„Kėdė užauga maždaug per 5–10 metų. Galbūt atrodo, kad laukti tenka ilgai. Tačiau užauginti medį, iš kurio galima pagaminti baldus įprastu būdu, užtruktų bent penkis kartus ilgiau“, – tikino G.Munro.
Auginant baldus vis dėlto kyla grėsmė, kad dėl ligos ar kenkėjų medžiai žus.
„Tai lyg baldų fabrikas po atviru dangumi ir mes stengiamės tuo pasinaudoti. Pavyzdžiui, prisiviliojame paukščių paberdami jiems lesalo.
Jie suėda įvairius vikšrus, kurie galėtų pakenkti medeliams. Žemę užsėjame dobilais, kad jie pridengtų medžių šaknis ir saugotų nuo tiesioginių saulės spindulių. Pasitelkiame vaizduotę“, – aiškino britas.
Vaizduotės neturėtų trūkti ir G.Munro baldų pirkėjams. Nors nusipirkti kėdę visuomet galima bet kurioje artimiausioje parduotuvėje ir nelaukti kelerių metų, britas tikino, esą jo gaminami baldai paklausūs.
„Pirmąjį savo kėdžių derlių nuėmėme praėjusiais metais. Visos kėdės buvo užsakytos iš anksto ir kaipmat išgraibstytos.
Sulaukiame skambučių iš viso pasaulio, žmonės tikrai domisi mūsų auginamais baldais“, – pasakojo G.Munro.
Tiesa, baldų kaina – įspūdinga. Kėdės kainuoja ne mažiau kaip 2,5 tūkst. svarų (2,9 tūkst. eurų), šviestuvai – 700 svarų (819 eurų), veidrodžių rėmai – 450 svarų (527 eurus).
G.Munro į ateitį žvelgia pozityviai: „Turime planą 50 metų į priekį. Jei medžiai gerai auga, kodėl gi neauginti baldų?“
