1939 m. parašytame 11 puslapių rašinyje „Ar visatoje mes esame vieni?“ W.Churchillis svarstė, kad itin tikėtina, jog kosmoso platybėse žmonės nėra vienintelės mąstančios būtybės, – kažkur tikriausiai galima rasti ir ateivių.
Esė, kuri greičiausiai buvo skirta laikraščiui, niekada taip ir nebuvo išspausdinta. Devintajame dešimtmetyje rašinys atiteko vienam JAV muziejui ir liko dulkėti iki 2017 metų.
W.Churchillio rašinį apie ateivius Nacionaliniame Churchillio muziejuje Fultone, Misūrio valstijoje, šiemet aptiko naujasis muziejaus direktorius Timothy Riley ir perdavė Izraelio astrofizikui ir rašytojui Mario Livio.
„Mūsų civilizacijos sėkmė nedaro man tokio didelio įspūdžio, kad galėčiau manyti, jog esame vienintelė vieta milžiniškoje visatoje, kurioje egzistuoja gyvos mąstančios būtybės, – rašė W.Churchillis. – Taip pat nemanau, kad mes esame pasiekę protinio ir fizinio išsivystymo aukštumas, kokios kada nors egzistavo.“
W.Churchillio pagarba mokslui gerai žinoma: jis buvo pirmasis Jungtinės Karalystės premjeras, turėjęs patarėją mokslo reikalams.
Be to, ministras pirmininkas nuolatos susitikdavo su tokiais garsiais mokslininkais kaip Bernardas Lovellis.
Aastrofiziko M.Livio teigimu, W.Churchillis savo esė argumentus apie tikimybę, kad kitose planetose yra gyvybės, pateikė kaip tikras mokslininkas.
W.Churchillis ateivių egzistenciją grindė tuo, kad visata iš tiesų yra labai didelė, todėl gyvybė mūsų planetoje vargu ar yra unikali išimtis.
Jungtinės Karalystės premjeras taip pat apibrėžė gyvybę kaip gebėjimą „veistis ir daugintis“ ir atkreipė dėmesį į tai, kad gyvybei išsivystyti labai svarbus buvo vanduo.
W.Churchillis svarstė, jog aplink kitas žvaigždes gali būti planetų, kurių dalis „būtų pakankamo dydžio, kad jų paviršiuje būtų vandens ir kokia nors atmosfera“.
Be to, jis pabrėžė, kad svarbu, jog planeta nuo žvaigždės būtų nutolusi „atitinkamu atstumu“.
„Vieną dieną, galbūt visai netolimoje ateityje, taps įmanoma keliauti į Mėnulį arba netgi Venerą ar Marsą“, – rašo W.Churchillis.
Tiesa, premjeras padarė išvadą, kad Saulės sistemoje vienintelės planetos, kuriose gali atsirasti gyvybė, – Venera ir Žemė. Tačiau dabar mokslininkai spėlioja, kad gyvų organizmų taip pat gali būti ir užšalusiuose Jupiterio bei Saturno palydovuose.
Vis dėlto W.Churchillis rašė ne vien apie ateivius.
Trečiajame ir ketvirtajame dešimtmečiuose jis yra nagrinėjęs tokias temas kaip evoliucija ir sintezės energija.
