Christopheris Daily-Diamondas, Christine Gregg ir Oliveris O'Reilly iš Kalifornijos universiteto Berklyje savo darbe aiškina, kad batų raištelių mazgo triktis, kaip jie pavadino šią problemą, įvyksta vos per kelias sekundes.
„Jūsų batų raišteliai gali sėkmingai būti užrišti gana ilgą laiką, tačiau nedidelis sujudėjimas, lemiantis mazgo išlaisvėjimą pradeda grandininę reakciją, po kurios batai atsiriša“, – teigė C.Gregg.
Tariant paprasčiau, kai žmogus bėga, jo batas į žemę trenkiasi septynis kartus didesne už gravitaciją jėga. Mazgas, reaguodamas į šią jėgą, su kiekvienu trinktelėjimu išsitempia ir vėl atsipalaiduoja, kai žingsnis baigiasi.
Laikui bėgant, mazgas laisvėja. Tada puola ir antroji nematoma jėga – inercinė jėga, veikianti laisvus raištelių galus, kai koja juda atgal.
Abi šios jėgos – smūgio jėga mazge ir traukiamoji jėga raištelių galuose – galų gale priverčia batraiščius atsirišti.
JAV mokslininkai savo tyrimui naudojo ypatingai sulėtintą vaizdą fiksuojančias kameras, kurios filmavo ant bėgimo takelio bėgančią C.Gregg, ir laukė, kol jos bateliai atsiriš.
Galiausiai, tyrėjai padarė dar vieną įdomią išvadą: nesvarbu, kaip užsirišite batus, įprastas kaspinėlio formos mazgas vis tiek anksčiau ar vėliau atsiriš.
Gali padėti tik vienas dalykas: jeigu mazgą užrišdami truktelėsite kiek įmanoma stipriau.
„Stipriai užveržtiems batraiščiams reikėjo daugiau smūgio ir svyravimo pasikartojimų, kad įvyktų mazgo triktis, nei dažniausiai per dieną žmogus žengia arba nubėga žingsnių“, – skelbiama mokslininkų pranešime.
17 puslapių darbas, skirtas tokiai problemai, atrodo rimtas, tačiau mokslininkai tikina, kad šios žinios gali būti panaudotos ir mažiau ūkiškiems dalykams.
„Jeigu suprasime batraiščius, pritaikysime žinias kitiems objektams, pavyzdžiui DNR ar mikrostruktūroms, kurias veikia dinaminės jėgos“, – teigė C.Daily-Diamondas.
