Okinošimos sala, įsikūrusi tarp Kiūšiū salos ir Korėjos pusiasalio, kadaise buvo ritualinė vieta. Čia žmonės melsdavosi, kad jūroje būtų saugūs, – apie tai mena išlikusi XVII a. šventykla.
Šis žemės lopinėlis taip pat buvo kinų ir korėjiečių susitikimo ir ryšių mezgimo, prekybos vieta maždaug ketvirtajame mūsų eros amžiuje.
Dabar 700 kvadratinių metrų užimanti sala kartu su greta esančiai rifais gavo pasaulio paveldo statusą. Taip nuspręsta Krokuvoje savaitgalį vykusiame UNESCO susitikime. Tai jau 21-asis Japonijos objektas šiame saugomų vietų sąraše.
Į šią salą bei joje esančią šintoistų (japonų religija, kurios pagrindinis garbinimo objektas – gamta. – Red.) šventyklą leidžiama atkeliauti vienuoliams.
Taip pat kasmet gegužės 27-ąją čia įleidžiama apie 200 vyrų, kurie dalyvauja religiniuose ritualuose ir pagerbia netoli salos krantų per Rusijos ir Japonijos karą žuvusius žmones.
Prieš išlipdami į krantą šie keliautojai turi laikytis šimtmečių senumo ritualo – išsirengti nuogai ir išsimaudyti jūroje.
Taip esą jie ir kūniškai, ir dvasiškai apsivalo. Salos lankytojams draudžiama išsivežti suvenyrų iš salos, net pačių mažiausių: akmenėlių, vytelių ar net menkiausios žolelės.
Viešai niekada nebuvo nurodyta, kodėl į salą neįleidžiamos moterys, tačiau viena teorija, kylanti iš kitų senųjų kultūrinių ir filosofinių japonų tradicijų, leidžia daryti prielaidą, jog taip yra dėl menstruacijų, kurių kraują šintoistai laiko nešvariu.
Okinošimos saloje archeologai yra atradę daugybę artefaktų, liudijančių apie vietos svarbą senovėje. Čia buvo rasta daugiau nei 80 tūkst. daiktų, kuriems priskirtas nacionalinio paveldo statusas. Tarp jų yra Wei dinastijos veidrodžiai, korėjietiški aukso žiedai ir stiklo dubuo iš Persijos.
UNESCO paveldo statusas leis gauti didesnį finansavimą vietai išlaikyti. Tačiau aplinkiniai gyventojai baiminasi, kad dėl šio Jungtinių Tautų Organizacijos žingsnio į salą ims plūsti turistai ir ją suniokos.
Vis dėlto saloje viską prižiūrintys vienuoliai teigia, kad vieta ir toliau liks labai uždara – skirta tik religinei patirčiai, o ne smalsuoliams.
