Didžiajam barjeriniam rifui didžiausią pavojų kelia klimato kaita: dėl kylančios vandens temperatūros koralai badauja, netenka spalvos, nubąla.
Australijos didysis barjerinis rifas, kuris yra didžiausias pasaulyje gyvas darinys, įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.
Vakar Australijos vyriausybė paskelbė, kad įkūrė 2 mln. Australijos dolerių (1,3 mln. eurų) fondą, kuris skirtas ne tik mokslininkams, bet ir kitiems apsišvietusiems žmonėms, turintiems minčių, kaip išgelbėti koralus.
„Problema milžiniška, tad svarbu gerokai pasukti smegenis. Vis dėlto reikia prisiminti, kad sprendimų galime rasti visur“, – vylėsi Australijos aplinkosaugos ministras Joshas Frydenbergas.
Pasak jo, pinigai bus skiriami „geriausiems pasaulio mokslininkams, pramonės bei verslo lyderiams, išradėjams“.
„Sprendimai gali būti susiję su bet kuo: nuo koralų patiriamo fizinio streso mažinimo iki koralų atsinaujinimo paspartinimo“, – sakė ministras J.Frydenbergas.
Mokslininkai, norintys įgyvendinti idėjas, gali paprašyti iki 250 tūkst. dolerių (163 tūkst. eurų) pirminiams bandymams, kurie truks iki šešių mėnesių.
Australijos vyriausybė pasiryžusi paremti daugiau nei vieną pasiūlymą, kaip išgelbėti Didįjį barjerinį rifą. Mokslininkai, kuriems labiausiai pasiseks, galės ne vien džiaugtis mintimi, kad gelbėja gamtą, – jiems taip pat bus leista parduoti savo idėją ir iš jos uždirbti pinigų.
Rifo nykimas daro žalą ne tik ekosistemai, bet ir pelningai Australijos turizmo pramonei.
Tiesa, 2,3 tūkst. km ilgio, 348 tūkst. km pločio rifui pavojų kelia ne vien šylantys vandenys – jam taip pat žalą daro įvairios cheminės nuotekos iš ūkių.
Be to, ekspertai pasibaisėję, kad koralus agresyviai puola jūrų žvaigždės. Jos koralus ėda, o apstulbę mokslininkai uoliai ragina Australijos vyriausybę jūrų žvaigždes medžioti ir taip sumažinti rifui daromą žalą.
„Kiekviena jūrų žvaigždė kasnakt suėda savo kūno dydžio koralo gabalą. Neteksime daug koralų“, – perspėjo Australijos jūros mokslų instituto narys Hugh Sweatmanas.
Aplinkui Didįjį barjerinį rifą kylanti vandens temperatūra itin neigiamai paveikė žaliuosius jūrinius vėžlius.
Mokslininkai priėjo išvadą, jog ši vėžlių rūšis greitai išnyks, nes dėl kylančios temperatūros vis daugiau žaliųjų vėžlių gimsta moteriškos lyties.
Žaliųjų vėžlių lytį nulemia temperatūra. Dėl klimato kaitos temperatūra pakilo, tad iš kiaušinių išsirita neįprastai daug moteriškosios lyties vėžlių: šiaurinėje rifo dalyje 99 proc. jaunų vėžlių yra patelės, o pietiniame rife – apie 69 proc.
„Šiauriniuose paplūdimiuose beveik nebeišsirita patinų.
Skamba pavojaus varpai dėl tolesnio žaliųjų vėžlių išlikimo“, – perspėjo Pasaulinio Australijos gamtos fondo vadovas Dermotas O’Gormanas.
