Tarp šią savaitę vykstančio Berlyno kino festivalio lankytojų galima išvykti ir Eriką bei Ulrichą Gregorus. Kasdien susikibę už rankų jie keliauja pamatyti vis naujų filmų – ir taip jau daugiau nei šešis dešimtmečius.
Į devintąją dešimtį įkopę sutuoktiniai kartu yra pažiūrėję jau ne vieną tūkstantį filmų. Gregorų šeima tikino, kad filmų žiūrėjimas jiems padėjo išsaugoti santykius taip ilgai.
Pora susipažino taip pat kine. 1957 m. Erika ir Ulrichas buvo Vakarų Berlyno laisvojo universiteto studentai.
„Visiems filmas labai patiko, o man jis pasirodė seksistinis. Vyko karšta diskusija, tačiau aš neketinau pasiduoti. Pasibaigus diskusijai ėjau iš salės. Mane pasivijo Ulrichas ir paprašė ateiti kitą kartą, o aš paprašiau jo kitą kartą parodyti humaniškesnį filmą“, – jųdviejų pažintį prisiminė Erika.
Ulrichas paklausė Erikos ir galiausiai ji prisidėjo prie filmų klubo. Pora sumanė Vokietijoje rodyti lenkų ir kitų Rytų Europos kūrėjų filmus, tačiau Šaltojo karo metais tai nebuvo labai paprasta.
Tačiau, kaip teigė Ulrichas, Erika pasižymi puikiais diplomatiniais gebėjimais ir sugebėdavo įtikinti vieną pusę leisti rodyti jų filmus, o kitą – įsileisti juos į kino sales.
„Kartu mes visuomet buvome stipresni ir niekas negalėdavo mūsų nugalėti“, – kalbėjo Ulrichas.
Pora susituokė 1960 m. ir netrukus susilaukė vaikų, tačiau tai jųdviejų nesulaikė nuo apsilankymų kine.
„Tai nebuvo paprasta, nes turėjome du vaikus. Tačiau mums pasisekė, nes mūsų vaikai greitai įprato prie kino“, – pasakojo Ulrichas.
Kartais jie vaikus palikdavo namie ir tikino galėję juos įkalbėti per tą laiką elgtis ramiai ir neprisidaryti bėdų.
