S.Špilkinas pabrėžė, kad aštuonių kandidatų surinktų balsų duomenys atrodo keistai. Duomenis patalpinus į grafiką tapo aišku, kad 65 metų V.Putinas gavo neproporcingai daug „papildomų“ balsų tose balsavimo apygardose, kur buvo neįprastai didelis rinkėjų aktyvumas.
Analitiko S.Špilkino manymu, suklastotų balsų gali būti apie 10,3 mln. Tiesa, net panaikinus šiuos balsus V.Putinas būtų šventęs pergalę.
Tiesa, S.Špilkinas pabrėžė, kad klastojamų balsų mastas yra mažiausias nuo 2004 metų, kai V.Putinas iškovojo antrąją prezidento kadenciją.
27-iuose Rusijos regionuose analitikas nepastebėjo jokių „ryškių suklastojimų“. O 10 regionų klastočių skaičius net nukrito, lyginant su 2012 metų rinkimais, kai V.Putinas trečią kartą tapo Rusijos prezidentu.
Vis dėlto tokia statistinė analizė nėra galutinis įrodymas, kad buvo sukčiaujama. S.Špilkino kritikai ir tyrėjai, vykdantys panašias analizes, aiškino, kad neįprastus duomenis gali paaiškinti kiekvieno Rusijos regiono politinė specifika.
Tiesa, S.Špilkinui įtarimų sukėlė ir kai kas kitko. Jis pastebėjo, kad daugybės balsavimo punktų rinkėjų aktyvumo rezultatai baigdavosi arba nuliu, arba penketu.
Rusijos tyrimus ilgą laiką nuosekliai analizavęs S.Špilkinas pabrėžė, kad tikimybė, jog skaičiai visuomet bus tokie „gražūs“ yra „astronomiškai“ žema.
