Mažoje klasėje stovi lenta, o langai papuošti nėriniuotomis užuolaidomis. Pirmokas Dania klausosi, kaip mokytoja aiškina, kas yra balsės, o kas – priebalsės. Šioje mažo miestelio mokykloje yra 36 mokiniai. Dania – vienas iš 13 čia besimokančių vaikų iš globos namų.
„Įvaikinimas leido ir mokyklai, ir miesteliui išlikti“, – tikino mokymo įstaigos direktorius Genadijus Čistiakovas, kuris, kaip ir dauguma rusų, apsiėmimą globoti vadina įvaikinimu.
Vaikų paėmimas globai tapo išsigelbėjimu ne tik G.Čistiakovo gyvenamame Brodų miestelyje, bet ir daugybei kitų mažų miestelių bei kaimiškųjų vietovių gyventojams.
Slegia demografinės bėdos
Daugybę Rusijos mažų miestelių ir kaimų pamažu glemžiasi mirtis: menksta populiacija, uždaromos mokyklos, sveikatos priežiūros įstaigos.
„Žmonės išvažiuoja su savo vaikais, todėl tenka uždaryti mokyklas, o čia gyventi pasilieka tiktai pensininkai, – teigė Rusijos mokslų akademijos sociologė Vera Galindabajeva. – Galiausiai šie miesteliai tiesiog išnyksta.“
Chroniško nedarbo apimtuose regionuose, tokiuose kaip Novgorodas, esantis tarp Maskvos ir Sankt Peterburgo, kompensacija už globoti priimtą vaiką yra nemenka.
Šiame regione esančio Brodų miestelio gyventojai pasakoja, jog už kiekvieną globotinį kas mėnesį gauna 6 tūkst. rublių (apie 85 eurus). Kartu padedama ir valstybinėms įstaigoms, nes fiksuojamas gyventojų skaičiaus pokytis, paliekamos veikti valstybinės socialinių paslaugų įstaigos, mokyklos ir gyventojai išlaiko darbo vietas.
Uždarė tūkstančius mokyklų
Gyventojai kai kuriuose mažuose miesteliuose sugalvoja, kad išeitis, kaip atgaivinti merdinčią vietovę, – vienu metu priimti globoti kuo didesnį skaičių vaikų.
V.Galindabajeva skaičiuoja, kad šimtai mokyklų tokiu būdu išvengė „optimizacijos“ – taip Rusijos valdžia vadina procesą, kai mokyklos arba sveikatos priežiūros įstaigos uždaromos, jei manoma, kad jos nebereikalingos.
„Optimizacija“ vykdoma nemenkais tempais, nes Rusijos populiacija mąžta.
Skaičiuojama, kad nuo 1991 m. žmonių skaičius šalyje sumažėjo penkiais milijonais.
Nepaisant demografijos skatinimo iniciatyvų, kurių imtasi pastaraisiais metais, – pavyzdžiui, finansinė parama už jauname amžiuje susilauktą vaiką arba daugiau negu vieną vaiką – populiacija toliau menksta.
Skaičiuojama, kad per pirmąjį 2019 m. pusmetį gyventojų skaičius Rusijoje sumenko 68 tūkst. žmonių.
Gyvybė tarp vaiduoklių
Nuo vaikų žaidimų garsų skambantis Brodai išsiskiria iš kitų aplinkinių miestelių, kurie visiškai ištuštėję, ten stūkso tik namai vaiduokliai.
Pasak G.Čistiakovo, miestelis nebūtų toks gyvas, jei ne daugybė čia atvykusių globotinių.
„Dažnai jų išsižada alkoholikai tėvai ir šie palikti žmonės iš valstybinių vaikų namų išeina gyventi savarankiškai būdami emociškai sugniuždyti. Kai turi globėjus, jų gyvenimas būna geresnis“, – tikino Brodų administracijos narė Irina Kudrijavceva.
Nuo 1998 metų Brodų istorijos mokytoja Jekaterina Solovjova su vyru sporto treneriu jau turėjo 11 globotinių.
„Kai švenčiu gimtadienį, mano namai būna pilnutėliai“, – su pasididžiavimu pasakojo istorikė vartydama nuotraukų albumą.
Šiuo metu Solovjovai augina septynerių metų Danią, tris kitus globojamus vaikus, kurių vyriausiam 17 metų, bei savo biologinį sūnų.
52-ejų moteris teigia, kad didelė šeima – jos gyvenimo būdas. Ji pasipiktinusi neigia svarstymus, kad našlaičių priėmimas tėra būdas išsaugoti darbo vietą mokykloje: „Jie visi – mano vaikučiai“, – sakė pedagogė.
Vis dėlto Brodai susiduria ir su kita problema. Nors demografinę krizę atlaikė, trūksta naujos kartos mokytojų.
„Mažuose miestuose ir kaimuose nėra jaunų mokytojų.
Mokyklos dirbs tol, kol dabartiniai mokytojai išeis į pensiją, – tikino V.Galindabajeva. – Čia ir glūdi bėda: nėra darbo ir jaunimas išvažiuoja.“
Solovjovų šeimos narių istorijos tai tik patvirtina. Trys poros vaikai bei septyni buvę jos globotiniai paliko Brodus ir išvažiavo dirbti į miestus.
Parengta pagal AFP inf.
