Vienodai apsirengusios skustagalvės moterys ir mergaitės baigė savo rytinį ritualą ir iškeliavo atlikti kitų darbų Himalajų kalnuose.
Šios moterys vadinamos Kung fu vienuolėmis, o šiuo pavadinimu jos labai didžiuojasi.
Jigme Yanchen Ghamo gyveno šiame vienuolyne nuo 10 metų amžiaus.
„Mes esame vienintelis vienuolynas Himalajų krašte, kuris užsiima kovos menais. Tai yra mano pažadas Drukpa tvarkai, o aš esu labai laiminga, kad mes praktikuojamės“, – sakė J. Y. Ghamo.
Drukpa tvarka yra Himalajų budistų atšaka. Budistai laiko moteris antrarūšėmis, tačiau Drukpa tvarka paremtas rodo, kad jas reikia gerbti.
„Pagal senąją tvarką vienuolės verda maistą ir išlaiko švarą vienuolyne. Jei jos atliks šias pareigas sėkmingai, kitame gyvenime galės patirtį dvasinį nušvitimą“, – tikino buvusi nevyriausybinės organizacijos vadovė Carrie Lee.
Pasak C. Lee, Nepale ir kitose Himalajų krašto šalyse moterys yra laikomos savotiška našta. Mergaičių dažnai atsikratoma pačioje kūdikystėje.
Išgyvenusioms apribojama prieiga prie sveikatos apsaugos ar švietimo paslaugų.
Gyalwangas Drugpa, šio religinio mokymo dvasinis lyderis, teigdavo, kad Budistų mokymas apie moteris yra klaidingas.
2000 metais jis pradėjo kelti vienuoles į valdančias pareigas. Tokie sprendimai nepatiko konservatyviesiems budistams.
„Tokį sprendimą jie pavadino nedovanotinu, pradėjo priekabiauti prie moterų ir jas puldinėti“, – pasakojo C. Lee.
G. Drugpa 2008 metais pasamdė Kung fu mokytoją, kad išmokytų moteris apsiginti nuo užpuolikų. Jis manė, kad tai taip pat padės įkvėpti vienuolėms pasitikėjimo savimi.
„Mes keliamės 3 valandą nakties, mes medituojame, važinėjame dviračiais ir treniruojamės 3 valandas. Ši tvarka nėra tingiems žmonėms“, – apie kasdienę rutiną kalbėjo J. Y. Ghamo.
Moterys net mokosi plikomis rankomis skelti plytas į dvi dalis .
„Visa fizinė veikla turi dvasinę paskirtį. Kung fu moko mus sutelkti protus meditacijai“, – pasakojo J. Y. Ghamo.
Kuomet Nepalą 2015 metais supurtė 7,9 balo žemės drebėjimas, šios vienuolės buvo vienos pirmųjų, kurios atvyko padėti žmonėms nelaimės vietoje.
„Kai įvyko žemės drebėjimas, mūsų Kung fu mokytojas liepė nebijoti ir leistis į kelią padėti žmonėms, – sakė J. Y. Ghamo. – Mes išgyvenome nuošliaužas, lavinas ir žemės drebėjimus“.
Vienuolės po žemės drebėjimo pastatė net 201 namą, įvykį išgyvenusiems gyventojams.
Moterys keliauja per visą kraštą ir pasakoja apie moterų svarbą, jų galimybes ir siekius gyvenime. Kompaniją dviračių kelionėse joms dažnai palaiko ir dvasinis lyderis G. Drugpa.
Vien jo buvimas šalia ir žodžiai prideda vertės vienuolių siekiams įtikinti mergaites siekti savo tikslų ateityje.
„Dėl jo religinio statuso, lyčių lygybei suteikiamas religinis mandatas. Tai tampa religiniu imperatyvu, visur kur G. Drugpa keliauja“, – tikino C. Lee.
„Per 15 metų daug kas pasikeitė, o tradiciniuose kaimuose požiūris sparčiai keičiasi, o moterys jaučiasi kur kas svarbesnės“, – pridėjo C. Lee.
Druk Amitabhos kalnų vienuolės taip pat rūpinasi ir vietovės aplinka. Jos kasmet keliauja po 643 kilometrus pėsčiomis, renka šiukšles ir moko vietos gyventojus gerbti aplinką.
„Aš išmokau viską, ką gali daryti vyrai. Kung fu mane išmokė būti stipria, pasitikinčia savimi ir laiminga“, – apie pozityvią Kung fu naudą kalbėjo J. Y. Ghamo.
Parengta pagal CNN inf.
