Pasaulio populiacija 2020-aisiais paaugo 1,05 proc., tačiau nuo 2018-ųjų kasmetinio populiacijos prieaugio procentinis dydis mažėja. Tų metų rodikliai atskleidė, jog vidutinis populiacijos padidėjimas buvo 81 milijonas per metus. Dėl populiacijos augimo fakto jau, ko gero, nesiginčijama, tačiau kokį poveikį tai gali turėti pasaulio ateičiai bei ekonomikai – iki galo nesutariama ir šiomis dienomis.
Iš pirmo žvilgsnio tarsi akivaizdu, jog ekonomine prasme ribotų išteklių pasaulyje populiacijos augimas gali kelti problemų. Juk kuo daugiau žmonių, tuo daugiau maisto, sveikatos apsaugos priemonių, būstų bei kitų būtinų reikmenų ar paslaugų svarbu suteikti. Visgi, kaip dažniausiai būna, tokio masto tema niekada neturi paprasto ir vienareikšmio atsakymo.
Apie šią nūdienos aktualiją pasisakė dar XVIII a. filosofas bei ekonomistas Thomas Malthusas. Pasak mąstytojo prognozių, populiacijos augimo greičiai smarkiai pralenks maisto produkcijos tempus ir pasaulis patirs katastrofą. Visgi, ko gero, jis klydo. Nuo ekonomisto gyvenimo laikų, kai pramonės revoliucija dar tik įgavo pagreitį, pasiekta technologinių laimėjimų, ištobulinta agrokultūrinė gamyba bei transportas. Visa tai gerokai palengvino maisto bei kitų reikmenų išgavimą, tiekimą, saugojimą, o labiau išsilavinusi, motyvuota bei aprūpinta moderniais įrenginiais darbo jėga tapo našesnė. Tas pats darbininkų kiekis šiandien galėtų pagaminti gerokai daugiau nei Malthuso laikais.
Įdomų požiūrį populiacijos augimo tema pateikia šių dienų mokslininkai. Švedų visuomenės sveikatos profesorius Hansas Roslingas savo garsioje knygoje „Faktų galia“ apžvelgia būdus spręsti galimus populiacijos augimo iššūkius. Autoriaus teigimu, daugelis žmonių mano, jog šalims, kuriose populiacija auga ypač greitai, išvis neturėtume padėti. Esą joms ekonomiškai sustiprėjus, gyventojų skaičius didės tik dar labiau, kas sukels papildomų problemų.
Tačiau, pasak Roslingo, pagalbos efektas būtų visiškai kitoks. Mokslininko tvirtinimu, turėtume susitelkti ties skurdo užbaigimu bei skurdžiausiųjų pasaulio gyventojų gyvenimo lygio kėlimu, nes gerėjant ekonominėms sąlygoms žmonės patys linkę susilaukti mažiau vaikų. Tik sprendžiant skurdo problemą, tikina Roslingas, pasaulio populiacijos augimas sustotų ties 9 milijardų riba 2050-aisias.
Knygoje taip pat siekiama griauti įsitikinimą, jog turėtume aktyviai skatinti žmones susilaukti mažiau vaikų ir vietoj to raginama imtis efektyvesnių priemonių. Įdomių minčių pateikia ir Harvardo universiteto profesorius Stevenas Pinkeris savo naujajame pasauliniame bestseleryje.
Šio mokslininko teigimu, kol kai kurie mano, jog tam tikros globalios problemos tik gilėja ar išvis nėra išsprendžiamos, Apšvietos epochos idealais besivadovaujantys žmonės jau šiandien kuria anksčiau fantastika laikytas technologijas, kurios šią nuomonę pakeistų. Pinkeris tvirtina, jog užuot nuleidę rankas prieš pasaulines problemas, visas jas, tarp jų ir populiacijos augimo, galėsime išspręsti priėmę požiūrį, jog žmogaus protas kažkada pajėgs įveikti bet kokius sunkumus.
Populiacijos augimo reikšmės interpretacija labai priklauso nuo pasirinktų teorinių nuostatų bei kriterijų. Nors kai kurių apžvalgininkų reiškiamose nuomonėse galbūt dar girdisi Malthuso idėjų aidai, atrodo, jog užuot piešę pesimistines prognozes, vis daugiau mokslininkų, politikų, verslininkų verčiau renkasi kurti, finansuoti ar organizuoti modernių technologijų bei visuomenės padėtį lengvinančių išradimų kūrimą.
Pasak jų, šios inovacijos galėtų efektyviau aprūpinti didėjantį žmonių kiekį, mažintų skurdą bei taip padėtų spręsti galimas populiacijos augimo problemas. Šių dienų naujienos gali atverti kelią netgi fantazijoms, jog kažkada galėsime užtikrinti ne tik pakankamą kiekį būtinųjų reikmenų žmonėms žemėje, tačiau ir už jos ribų. Žinoma, kol kas tai tik spekuliacijos, kurios gali skambėti neįtikėtinai. Visgi, kartais būtent troškimas siekti neįtikėtino atveria naujas galimybes.
Tikroji populiacijos augimo reikšmė paaiškės ateityje, o ji savo ruožtu labai priklausys nuo to, kokią poziciją užims įtakingiausieji pasaulio veikėjai ir valstybių vadovai – ar jie priims požiūrį, panašų į Pinkerio ar Roslingo idėjas, ar mintį, jog nieko padaryti negalime, o šalims, kuriose populiacija auga ypač sparčiai, išvis nereiktų padėti. Šis sprendimas turės ypač reikšmingas implikacijas: juk tinkamas pasirinkimas galbūt lems tai, ar žmonija dar kartą patirs spurtą, kažkada privertusį peržiūrėti ir niūriąsias Malthuso prognozes.
Šis tekstas – asmeninė autoriaus nuomonė. Autorius yra tarptautinio projekto „Debate Your Issue“ dalyvis. Projekto tikslas – kovoti su augančiu euroskepticizmu, nesidomėjimu naujienomis bei mažėjančiu įsitraukimu į politiką jaunimo tarpe. „Debate Your Issue“ organizatorius Lietuvoje – Asociacija „Jaunimo debatai“. Projekto informacinis partneris – lrytas.lt.
