Tyrimas: Niujorko miestas skęsta dėl daugiau kaip milijono jame esančių pastatų

Naujajame tyrime nustatyta, kad Niujorkas grimzta nuo bendro visų pastatų svorio. Šis laipsniškas procesas gali sukelti problemų miestui, aplink kurį jūros lygis kyla daugiau nei du kartus greičiau nei visame pasaulyje. Prognozuojama, kad iki 2050 m. jis pakils nuo 8 iki 30 colių.

​Naujajame tyrime nustatyta, kad Niujorkas grimzta nuo bendro visų pastatų svorio.<br>Getty Images-AFP/Scanpix nuotr.
​Naujajame tyrime nustatyta, kad Niujorkas grimzta nuo bendro visų pastatų svorio.<br>Getty Images-AFP/Scanpix nuotr.
​Naujajame tyrime nustatyta, kad Niujorkas grimzta nuo bendro visų pastatų svorio.<br>Getty Images-AFP/Scanpix nuotr.
​Naujajame tyrime nustatyta, kad Niujorkas grimzta nuo bendro visų pastatų svorio.<br>Getty Images-AFP/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

May 27, 2023, 12:51 PM

Mokslininkai tikisi, kad dėl žmogaus sukeltos klimato krizės dažniau pasitaikys ekstremalių kritulių, pavyzdžiui, liūčių ir uraganų.

„Mes dar toli nuo to, kad vandenynas tiesiog pradėtų slinktis į miesto vidų, – sakė pagrindinis tyrimo autorius Tomas Parsonsas, JAV geologijos tarnybos geofizikos tyrimų specialistas. – Tačiau jau turėjome porą didelių uraganų – Sandy ir Ida Niujorke, kai smarkios liūtys užtvindė miestą, o kai kurie urbanizacijos padariniai leido vandeniui pasiekti miestą.“

„Earth's Future“ žurnale paskelbtame straipsnyje siekiama parodyti, kaip aukštybiniai pastatai pakrančių, upių ar ežerų zonose gali prisidėti prie būsimų potvynių rizikos. Argumentuojama, jog reikėtų imtis priemonių potencialiai pavojingam poveikiui sumažinti.

Skęstančio miesto rizika ir paslaptis

Tyrėjai apskaičiavo 1 084 954 pastatų, tuo metu buvusių penkiuose Niujorko rajonuose, svorį ir padarė išvadą, kad jie svėrė apie 762 mlrd. kg – tai prilygsta maždaug 1,9 mln. pilnai pakrautų Boeing 747–400 lėktuvų.

Tuomet tyrimo grupė modeliavimo būdu apskaičiavo tokio svorio poveikį žemei ir palygino jį su palydovų duomenimis, rodančiais faktinę paviršiaus geologiją. Atlikus analizę paaiškėjo, kokiu greičiu miestas grimzta.

„Vidutiniškai per metus miestas nusėda apie 1–2 milimetrus, o kai kuriose vietovėse nusėdimas yra didesnis – iki 4,5 milimetro per metus“, – sakė T.Parsonsas.

Nusėdimas – tai techninis terminas, kuriuo vadinamas Žemės paviršiaus grimzdimas arba nusileidimas dėl natūralių ar dirbtinių priežasčių. 2022 m. rugsėjo mėn. atliktame tyrime nustatyta, kad 44 iš 48 labiausiai apgyvendintų pakrantės miestų teritorijos grimzta greičiau nei kyla jūros lygis.

Šiame naujausiame tyrime pateikiamas metodas, kuriuo atsižvelgiama būtent į Niujorko pastatų svorį ir į tai, kaip jie prisideda prie po jais esančios žemės nusėdimo.

Tačiau ne visas miesto skendimas yra susijęs su pastatais.

„Galime pastebėti tam tikrą atitikimą, kai statybos vyksta ant labai minkšto dirvožemio ir dirbtinio užpildo, – kalbėjo T.Parsonsas. – Kitose vietose matome sunkiai paaiškinamus įgriuvimus. Ir tai lemia daugybė įvairių priežasčių, pavyzdžiui, poledinė reljefo kaita, įvykusi po paskutinio ledynmečio, arba požeminio vandens siurbimas.“

Tyrimo duomenimis, kai kurios žemutinio Manhatano, Bruklino ir Kvinso vietovės yra tarp tų, kurios grimzta greičiau nei vidutiniškai.

„Atrodo, kad kai kurie iš jų atitinka vykdomus statybos projektus, – sakė T.Parsonsas. – Tačiau Stateno salos šiaurinėje dalyje taip pat pastebime nusėdimą, kurio paaiškinimo negaliu rasti, o aš jau nagrinėjau įvairias opcijos, todėl tai vis dar lieka paslaptimi.“

Rizikos mažinimas

Tyrimai rodo, kad nusėdimas gali kelti dar ankstyvesnę potvynių grėsmę nei jūros lygio kilimas, ir tai gresia ne tik Niujorkui.

„Tai pasaulinė problema. Mano kolegos iš Rodo salos universiteto išnagrinėjo 99 pasaulio miestus, ne tik pakrančių, bet ir vidaus vandenų, ir didžioji dauguma jų susiduria su nusėdimo problemomis“, – pasakojo T.Parsonsas, paminėdamas Džakartos atvejį.

„Žinome, kad pasaulinis jūros lygis kyla ir krantų linijos keičiasi, todėl labai svarbu suprasti žmogaus veiklos, pavyzdžiui, išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, poveikį mūsų šiltėjančiam pasauliui, – sakė geofizikė Sophie Coulson. – Šiame tyrime nagrinėjamas svarbus žmogiškasis veiksnys, į kurį tik neseniai atkreiptas dėmesys – miestų pastatų apkrovų poveikis pakrančių žemių nusėdimui.“

Ji pridūrė, kad autoriai, pasitelkę sumanų kompiuterinio modeliavimo, palydovinių matavimų ir GPS duomenų derinį, apskaičiavo trumpalaikius ir ilgalaikius įvairių miesto teritorijų grimzdimo greičius ir nustatė rizikingiausias teritorijas.

„Niujorkas yra viena tankiausiai apgyvendintų pakrančių zonų pasaulyje, o didelė dalis svarbiausios infrastruktūros yra pastatyta žemai esančiose pakrančių zonose, – sakė ji. – Suprasti, kaip ir kodėl keičiasi kraštovaizdis, ir nustatyti labiausiai potvynių pažeidžiamas teritorijas yra labai svarbu, kad būtų galima tinkamai pasiruošti būsimam jūros lygio kilimui sušvelninti.“

Parengta pagal CNN inf.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.