Po karščio bangų pasaulyje – mokslininkų verdiktas: atsakė, kokią temperatūrą gali atlaikyti žmogaus kūnas

Viršutinė žmonėms saugios temperatūros riba yra žemesnė, nei manė mokslininkai: net sveikas organizmas negali ištverti 35 laipsnių karščio, kurį buvo priimta laikyti saugiu.

Saulės smūgis.<br>123rf nuotr.
Saulės smūgis.<br>123rf nuotr.
Karščiai Ispanijoje.<br>EPA-ELTA nuotr.
Karščiai Ispanijoje.<br>EPA-ELTA nuotr.
Karščiai Ispanijoje.<br>EPA-ELTA nuotr.
Karščiai Ispanijoje.<br>EPA-ELTA nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Aug 15, 2023, 10:33 AM, atnaujinta Aug 15, 2023, 11:13 AM

Tokie rezultatai paaiškėjo po Pensilvanijos universitete atlikto eksperimento – siekta patikrinti, kiek žmogus prisitaikęs prie palyginti ilgo buvimo įkaitusiame ore.

Vien per pastarąjį mėnesį nauji temperatūros rekordai buvo užfiksuoti iškart trijuose žemynuose – Europoje, Azijoje ir Šiaurės Amerikoje.

Kalifornijos valstijoje esančiame Mirties slėnyje termometro stulpelis pakilo virš 53 laipsnių – tai nėra rekordas, bet arti jo. O pirmoji liepos mėnesio savaitė, preliminariais duomenimis, buvo karščiausia planetoje per visą orų stebėjimų istoriją.

Šylant pasaulio klimatui vis dažniau skamba klausimas: nuo kokios temperatūros mūsų organizmo vėsinimo sistemos (pirmiausia prakaitavimas) nustos susidoroti su karščiu?

Atsakymą į šį klausimą mokslas pateikė dar 2010-aisiais, kai australų tyrėjai nusprendė apskaičiuoti, kokią aukščiausią temperatūrą sveikas žmogus gali toleruoti palyginti ilgą laiką.

„Daugelis mano, kad palaipsniui kylant temperatūrai žmonės sugebės prisitaikyti prie bet kokio galimo atšilimo, – rašė tyrimo autoriai. – Mes teigiame, kad karščio sukeltas stresas nustato tvirtą viršutinę tokio prisitaikymo ribą.“

Organizmo gebėjimui karštyje palaikyti komfortišką temperatūrą didžiulę įtaką daro drėgmė.

Kuo oras drėgnesnis, tuo lėčiau garuoja prakaitas ir tuo prasčiau vyksta vėsinimo procesas.

Remdamiesi skaičiavimų rezultatais mokslininkai padarė išvadą: saugios temperatūros riba žmogui pagal „drėgną termometrą“ (t. y. atsižvelgiant į kūno atvėsimą dėl prakaito garavimo) negali viršyti 35 laipsnių.

Dabar Pensilvanijos universiteto tyrėjai nutarė australų skaičiavimus patikrinti praktiškai ir atliko eksperimentą, kuriame dalyvavo 24 jauni ir visiškai sveiki savanoriai.

Dalyviams duota nuryti tabletę su termometru, nuolat stebinčiu temperatūrą kūno viduje. Po to savanoriai patalpinti į hermetišką kapsulę, kurioje buvo atlikta šimtai matavimų.

Palaipsniui didindami temperatūrą, santykinę oro drėgmę arba abi drauge mokslininkai stebėjo, kuriuo momentu ima kilti eksperimento dalyvių vidinė temperatūra. Esmė ta, kad santykinai stabilią vidaus temperatūrą mūsų kūnas gali palaikyti tik iki tam tikro lygio, vadinamo kritine aplinkos riba.

„Kai ši riba viršijama, vidinė temperatūra pradeda nepaliaujamai kilti, o sveikatos sutrikimų rizika ilgai veikiant karščiui labai padidėja“, – aiškino tyrėjai.

Eksperimento rezultatai apskritai rodo, kad 50 proc. oro drėgmės sąlygomis net jauno ir sveiko žmogaus organizmo nekontroliuojamas perkaitimas prasideda jau esant maždaug 31 laipsnio temperatūrai.

Per pastaruosius porą dešimtmečių ekstremalių orų – tiek šalčio, tiek karščio – laikotarpiai tapo kur kas dažnesni visame pasaulyje.

Parengta pagal BBC inf. 

Norėdami komentuoti turite prisijungti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.