Jų namus nušluoti bet kada gali ledyne susikaupęs vanduo. O vandens daug – dešimtys tūkstančių tonų. Tiek telpa keturiuose olimpiniuose vandens baseinuose, o susikaupė Rusvosios Viršūnės ledyne esančioje ertmėje.
Jei jis staiga prasiveržtų, įvyktų katastrofa. Tokia yra bendra vietos mokslininkų bei politikų nuomonė. 1892 metais nelaimė ten jau buvo nutikusi.
100 tūkst. tonų vandens išsiveržė iš ledyno gniaužtų ir pasipylė į slėnį. Šniokšdama vandens masė nušlavė viską, kas jai buvo pakeliui – medžius, akmenis, žvyrą ir 175 žmones.
Toje vietovėje gyvena apie 900 šeimų. Čia knibžda turistų, daugiausia atvažiuojančių pasigrožėti netoliese esančiu Monblanu, pasivaikščioti Alpių takais.
Vietos žmonės sako, kad tuo metu, kai vasarą masė poilsiautojų pasipila į Viduržemio jūros pakrantę, jos gyventojai ramybės ieškoti patraukia į kalnus.
Niekas nežino tikrosios priežasties, kodėl ledyne kaupiasi vanduo. Tačiau kai jis pasieks kritinę ribą, išsiverš. Kada? Sunku pasakyti.
Mokslininkai yra apskaičiavę, kad didesnė nei 25 tūkst. kubinių metrų vandens sankaupa jau gali būti pavojinga.
Bet ir jie pripažįsta, kad šis skaičius labai apytikslis, o skaičiuojant būta daug neaiškumų.
2010 metais ledynus tyrinėjantys mokslininkai pradėjo skambinti pavojaus varpais, mat nustatyta, jog susikaupė 55 tūkst. kubinių metrų vandens kišenė.
Vanduo iš ten pradėtas pumpuoti. Pavojus nuslinko, tačiau tik trumpam.
Mat kova su šiuo paslaptingu gamtos reiškiniu yra Sizifo darbas – kartą išsiurbus po kiek laiko kišenė vėl prisipildo.
Todėl miestelio meras aktyviai palaiko antrą mokslininkų pasiūlytą problemos sprendimo būdą: iškasti požeminių tunelių ir pradurti ertmę pačioje kišenės apačioje.
Taip vanduo būtų išleidžiamas nuolat.
