Iki rinkimų likus septynioms dienoms, abu kandidatai ir jų
kampanijos partneriai antradienį apribojo savo veiksmus, stengdamiesi
nesudaryti įspūdžio, jo jie atitolę nuo šalį užklupusių
negandų: potvynių, elektros tinklų avarijų, sąmyšio ekonomikoje
ir nerimo dėl žmonių saugumo.
Nei B. Obama, nei viceprezidentas Joe Bidenas neplanavo antradienį dalyvauti rinkimų kampanijos renginiuose,
tačiau M. Romney ketina pasirodyti Ohajuje, nors jo štabas teigė,
kad tame susitikime dėmesys bus sutelktas į pagalbą nukentėjusiems
nuo audros.
Milijonai žmonių liko be elektros, kai pražūtinga audra slinko
per rinkimų baigčiai svarbias valstijas, tokias kaip Šiaurės
Karolina, Virdžinija ir Naujasis Hampšyras, taip pat pasiekė netgi
Didžiuosius ežerus, sukeldama pavojų kai kuriems Ohajo ir
Viskonsino regionams.
B. Obama savo dėmesį nuo rinkėjų agitacijos skubiai perkėlė
į krizės valdymą, atšaukdamas pirmadienio rytą turėjusį vykti
susitikimą Floridoje, kur taip pat turėjo pasirodyti buvęs
prezidentas Billas Clintonas, bei grįžo į
Vašingtoną.
Demonstruodamas vien pareigas einančiam prezidentui prieinamą
vadovavimą, jis išklausė pranešimų per pasitarimą su savo
patarėjais krizių valdymo reikalams, kuris buvo jau antrasis per
pastarąsias dvi dienas. Vėliau B. Obama kreipėsi į žurnalistus
Baltuosiuose rūmuose, sakydamas, kad gyventojai turi klausyti vietos
pareigūnų nurodymų, ir perspėdamas, jog atsigavimas po šios
smarkios audros nebus greitas.
B. Obama išsakė susirūpinimą dėl audros padarinių ekonomikai,
o žala, padaryta Niujorko finansų rajonui tikriausiai bus viena iš
pagrindinių problemų, kurioms administracija skirs daugiausiai
dėmesio antradienį. Prognozuojama, kad „Sandy“ padaryta žala sieks
10-20 mlrd. dolerių, tad šis audra taps viena iš brangiausiai
kainavusių stichinių nelaimių per JAV istoriją.
Nenorėdamas, kad lyderystės mantija priklausytų vien B.Obamai,
M. Romney telefonu pasikalbėjo su Federalinės nepaprastųjų
padėčių valdymo agentūros (FEMA) vadovo pavaduotoju Richardu
Serino ir Nacionalinio saugumo departamento bei
Nacionalinės orų tarnybos pareigūnais.
Kreipdamasis į savo šalininkus Ajovos mieste Davenporte,
respublikonas, kaip ir B. Obama, perspėjo, jog stichija matomai
padarys didelę žalą ir kad jos padarinių šalinimas užsitęs.
Tačiau varžytuvėse dėl dėmesio pranašumą išlaikė B. Obama.
„Tai bus didelė audra, - perspėjo šalies vadovas, kurio
pranešimą tiesiogiai transliavo savo laidas nutraukusios kabelinės
televizijos. - Tai bus sunki audra. Tačiau Amerika didi tuo, jog kai
išgyvename sunkius laikus - tokius kaip šie - mes visi
susivienijame.“
Šalies vadovo postas šiuo atveju suteikia didelį privalumą -
su sąlyga, kad padėtis nepakryps itin bloga linkme. Skaudžios
nesėkmės vizija neabejotinai sukosi Baltųjų rūmų pareigūnų
mintyse, kai „Sandy“ nuožmiai smogė, pirmadienio vakarą pasiekusi
sausumą Naujajame Džersyje ir užgriuvusi Niujorką.
Prezidentas B. Obama prižiūri federalinės vyriausybės
pasiruošimus smarkiai audrai, todėl jam gali tekti atsakomybė dėl
bet kokių klaidų, organizuojant vyriausybės atsaką.
B. Obamos
patarėjai sakė pasimokę iš plačiai kritikuotos ankstesnio
prezidento George'o W.Busho reakcijos į uraganą
„Katrina“ 2005 metais. Tąsyk respublikonas lyderis buvo pasmerktas
kaip nesugebantis imtis veiksmų ir atitrūkęs nuo tikrovės, o šis
šešėlis temdė visą jo likusią kadenciją.
Nors respublikonų stovykla atsisakė įprastų rinkimų
kampanijos susitikimų, M. Romney, jo žmona Ann ir kandidatas į
viceprezidento postą Paulas Ryanas planuoja
antradienį dalyvauti renginiuose, per kuriuos bus renkamos lėšos
nukentėjusiems nuo audros.
Pats M. Romney vyks į Ohają, jo žmona - į Viskonsiną ir
Ajovą, o P. Ryanas - į Viskonsiną. Visos šios valstijos yra
svyruojančios ir labai svarbios rinkimų baigčiai.
M. Romney padėjėjai sakė, kad kandidatas vėliau šią savaitę
veikiausiai susitiks su nukentėjusiais nuo audros - jis jau buvo
surengęs panašių susitikimų, kai uraganas „Isaac“ smogė Meksikos
įlankos regionui rugpjūtį, vykstant Respublikonų partijos
nacionaliniam suvažiavimui.
Rinkimų kampanijai skaičiuojant paskutiniąją savaitę, dauguma
nacionalinių apklausų rodo, kad kandidatų populiarumo skirtumas
tėra vienas ar du procentiniai punktai ir neviršija statistinės
paklaidos, nors kai kurie tyrimai sudaro įspūdį, jog M. Romney
galimai įgijęs šiokį tokį pranašumą, vertinant šalies mastu.
Tačiau pergalę arba pralaimėjimą lems rezultatai devyniose
valstijose, kurios nėra linkusios tradiciškai palaikyti vien
respublikonų arba vien demokratų.
Respublikonai šiose valstijose yra perėmę iniciatyvą, tačiau
B. Obamos rinkimų štabas yra įsitikinęs savo kandidato pranašumu.
Be to, itin didelis M. Romney dėmesys Ajovai, Viskonsinui ir
Ohajui rodo, kad jis tebesiekia proveržio Vidurio Vakarų regione,
kad neleistų B. Obamai užsitikrinti 270 rinkikų balsų, reikalingų
jo pergalei.
JAV prezidentas renkamas ne tiesiogiai nacionaliniame balsavime, o
pagal rinkimų rezultatus atskirose valstijose, įpareigojančius tos
valstijos delegatus palaikyti vieną ar kitą kandidatą.
Kiekviena valstija deleguoja tiek rinkikų, kiek turi vietų
Atstovų Rūmuose (šį skaičių apsprendžia valstijos gyventojų
skaičius), taip pat gauna po du rinkikus kiekvienam iš dviejų savo
senatorių. Tokiu būdu, iš viso prezidentą renka 538 rinkikai,
įskaitant tris, atstovaujančius sostinei Vašingtonui. Laimi
kandidatas, surinkęs ne mažiau nei 50 proc. ir vieną balsą - tai
yra, iš viso 270 balsų.
B. Obama pirmauja iš viso 237 rinkikų balsų turinčiose
valstijose ir sostinėje, o M. Romney turi tvirtą persvarą
valstijose, deleguosiančiose iš viso 191 rinkiką.
Demokratų stovykla pradėti paskutinę kampanijos savaitę trimis
renginiais, kuriuose dalyvaus B. Clintonas. Dabartinis ir buvęs
prezidentas turėjo pirmadienį aplankyti Floridą, Ohają ir
Virdžiniją, agituodami demokratų šalininkus ir mėgindami palenkti
į savo saujelę dar neapsisprendusių rinkėjų.