Iki rinkimų likus septynioms dienoms, abu kandidatai ir jų kampanijos partneriai antradienį apribojo savo veiksmus, stengdamiesi nesudaryti įspūdžio, jo jie atitolę nuo šalį užklupusių negandų: potvynių, elektros tinklų avarijų, sąmyšio ekonomikoje ir nerimo dėl žmonių saugumo.
Nei B. Obama, nei viceprezidentas Joe Bidenas neplanavo antradienį dalyvauti rinkimų kampanijos renginiuose, tačiau M. Romney ketina pasirodyti Ohajuje, nors jo štabas teigė, kad tame susitikime dėmesys bus sutelktas į pagalbą nukentėjusiems nuo audros.
Milijonai žmonių liko be elektros, kai pražūtinga audra slinko per rinkimų baigčiai svarbias valstijas, tokias kaip Šiaurės Karolina, Virdžinija ir Naujasis Hampšyras, taip pat pasiekė netgi Didžiuosius ežerus, sukeldama pavojų kai kuriems Ohajo ir Viskonsino regionams.
B. Obama savo dėmesį nuo rinkėjų agitacijos skubiai perkėlė į krizės valdymą, atšaukdamas pirmadienio rytą turėjusį vykti susitikimą Floridoje, kur taip pat turėjo pasirodyti buvęs prezidentas Billas Clintonas, bei grįžo į Vašingtoną.
Demonstruodamas vien pareigas einančiam prezidentui prieinamą vadovavimą, jis išklausė pranešimų per pasitarimą su savo patarėjais krizių valdymo reikalams, kuris buvo jau antrasis per pastarąsias dvi dienas. Vėliau B. Obama kreipėsi į žurnalistus Baltuosiuose rūmuose, sakydamas, kad gyventojai turi klausyti vietos pareigūnų nurodymų, ir perspėdamas, jog atsigavimas po šios smarkios audros nebus greitas.
B. Obama išsakė susirūpinimą dėl audros padarinių ekonomikai, o žala, padaryta Niujorko finansų rajonui tikriausiai bus viena iš pagrindinių problemų, kurioms administracija skirs daugiausiai dėmesio antradienį. Prognozuojama, kad „Sandy“ padaryta žala sieks 10-20 mlrd. dolerių, tad šis audra taps viena iš brangiausiai kainavusių stichinių nelaimių per JAV istoriją.
Nenorėdamas, kad lyderystės mantija priklausytų vien B.Obamai, M. Romney telefonu pasikalbėjo su Federalinės nepaprastųjų padėčių valdymo agentūros (FEMA) vadovo pavaduotoju Richardu Serino ir Nacionalinio saugumo departamento bei Nacionalinės orų tarnybos pareigūnais.
Kreipdamasis į savo šalininkus Ajovos mieste Davenporte, respublikonas, kaip ir B. Obama, perspėjo, jog stichija matomai padarys didelę žalą ir kad jos padarinių šalinimas užsitęs.
Tačiau varžytuvėse dėl dėmesio pranašumą išlaikė B. Obama.
„Tai bus didelė audra, - perspėjo šalies vadovas, kurio pranešimą tiesiogiai transliavo savo laidas nutraukusios kabelinės televizijos. - Tai bus sunki audra. Tačiau Amerika didi tuo, jog kai išgyvename sunkius laikus - tokius kaip šie - mes visi susivienijame.“
Šalies vadovo postas šiuo atveju suteikia didelį privalumą - su sąlyga, kad padėtis nepakryps itin bloga linkme. Skaudžios nesėkmės vizija neabejotinai sukosi Baltųjų rūmų pareigūnų mintyse, kai „Sandy“ nuožmiai smogė, pirmadienio vakarą pasiekusi sausumą Naujajame Džersyje ir užgriuvusi Niujorką.
Prezidentas B. Obama prižiūri federalinės vyriausybės pasiruošimus smarkiai audrai, todėl jam gali tekti atsakomybė dėl bet kokių klaidų, organizuojant vyriausybės atsaką.
B. Obamos patarėjai sakė pasimokę iš plačiai kritikuotos ankstesnio prezidento George'o W.Busho reakcijos į uraganą „Katrina“ 2005 metais. Tąsyk respublikonas lyderis buvo pasmerktas kaip nesugebantis imtis veiksmų ir atitrūkęs nuo tikrovės, o šis šešėlis temdė visą jo likusią kadenciją.
Nors respublikonų stovykla atsisakė įprastų rinkimų kampanijos susitikimų, M. Romney, jo žmona Ann ir kandidatas į viceprezidento postą Paulas Ryanas planuoja antradienį dalyvauti renginiuose, per kuriuos bus renkamos lėšos nukentėjusiems nuo audros.
Pats M. Romney vyks į Ohają, jo žmona - į Viskonsiną ir Ajovą, o P. Ryanas - į Viskonsiną. Visos šios valstijos yra svyruojančios ir labai svarbios rinkimų baigčiai.
M. Romney padėjėjai sakė, kad kandidatas vėliau šią savaitę veikiausiai susitiks su nukentėjusiais nuo audros - jis jau buvo surengęs panašių susitikimų, kai uraganas „Isaac“ smogė Meksikos įlankos regionui rugpjūtį, vykstant Respublikonų partijos nacionaliniam suvažiavimui.
Rinkimų kampanijai skaičiuojant paskutiniąją savaitę, dauguma nacionalinių apklausų rodo, kad kandidatų populiarumo skirtumas tėra vienas ar du procentiniai punktai ir neviršija statistinės paklaidos, nors kai kurie tyrimai sudaro įspūdį, jog M. Romney galimai įgijęs šiokį tokį pranašumą, vertinant šalies mastu.
Tačiau pergalę arba pralaimėjimą lems rezultatai devyniose valstijose, kurios nėra linkusios tradiciškai palaikyti vien respublikonų arba vien demokratų.
Respublikonai šiose valstijose yra perėmę iniciatyvą, tačiau B. Obamos rinkimų štabas yra įsitikinęs savo kandidato pranašumu.
Be to, itin didelis M. Romney dėmesys Ajovai, Viskonsinui ir Ohajui rodo, kad jis tebesiekia proveržio Vidurio Vakarų regione, kad neleistų B. Obamai užsitikrinti 270 rinkikų balsų, reikalingų jo pergalei.
JAV prezidentas renkamas ne tiesiogiai nacionaliniame balsavime, o pagal rinkimų rezultatus atskirose valstijose, įpareigojančius tos valstijos delegatus palaikyti vieną ar kitą kandidatą.
Kiekviena valstija deleguoja tiek rinkikų, kiek turi vietų Atstovų Rūmuose (šį skaičių apsprendžia valstijos gyventojų skaičius), taip pat gauna po du rinkikus kiekvienam iš dviejų savo senatorių. Tokiu būdu, iš viso prezidentą renka 538 rinkikai, įskaitant tris, atstovaujančius sostinei Vašingtonui. Laimi kandidatas, surinkęs ne mažiau nei 50 proc. ir vieną balsą - tai yra, iš viso 270 balsų.
B. Obama pirmauja iš viso 237 rinkikų balsų turinčiose valstijose ir sostinėje, o M. Romney turi tvirtą persvarą valstijose, deleguosiančiose iš viso 191 rinkiką.
Demokratų stovykla pradėti paskutinę kampanijos savaitę trimis renginiais, kuriuose dalyvaus B. Clintonas. Dabartinis ir buvęs prezidentas turėjo pirmadienį aplankyti Floridą, Ohają ir Virdžiniją, agituodami demokratų šalininkus ir mėgindami palenkti į savo saujelę dar neapsisprendusių rinkėjų.
